Paieška

Vatican News
Šv. Kapo bazilika Jeruzalėje Šv. Kapo bazilika Jeruzalėje 

Palestiniečiai krikščionys – Jeruzalės gerovės kūrėjai

Būti krikščioniu palestiniečiu Jeruzalėje 2020 metais – taip pavadintą vienuolikos punktų pareiškimą kovo 4 dieną paskelbė Asamblėjos Teisingumo ir taikos komisija. Jo autoriai reiškia viltį, kad bus galima įgyvendinti dvigubą Jeruzalės pašaukimą būti visuotiniu šventu žydų, musulmonų ir krikščionių miestu ir vieta, kurioje taikingai sugyvena jos gyventojai izraeliečiai ir palestiniečiai.

Jeruzalė – daugiau nei tik miestas, kuriame gyvena izraeliečiai ir palestiniečiai. Jos svarba pranoksta dviejų valstybių pastangas joje turėti savo sostinę, nes Jeruzalė – dvasinė visų pasaulio tikinčių žydų, musulmonų ir krikščionių sostinė. Jeruzalė turi būti suvokiama kaip šventasis miestas, ypač brangus šių trijų monoteistinių religijų atstovams, tačiau kartu kaip gyventojų izraeliečių ir palestiniečių miestas. Šventosios Žemės katalikų ordinarų asamblėja priminė Jeruzalės palestiniečius krikščionis, atkreipdama dėmesį į jų lūkesčius ir viltis būti Jeruzalės gerovės kūrėjais.

Pasak dokumento autorių, neaiškumai dėl Jeruzalės ateities tapo kur kas rimtesni dėl JAV ir Izraelio iniciatyvų. Dėl jų vienpusiškų sprendimų tapo dar sunkiau įsivaizduoti pastovios taikos galimybę. Izraelis paskelbė Jeruzalę amžina suvienytos valstybės sostine. Tačiau palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo sostine. Tarptautinė bendruomenė dvejoja, siųsdama prieštaringus ženklus po to, kai JAV pripažino Jeruzalę kaip Izraelio sostinę ir perkėlė į Jeruzalę savo ambasadą.

Šiame kontekste svarbus Šventojo Sosto nusistatymas, kuriuo vadovaujasi Šventosios Žemės katalikų ordinarų asamblėja. Šventasis Sostas prašo Jeruzalės miestui pripažinti ypatingą statusą, kad visų religijų atstovai galėtų joje lankytis ir melstis laisvai ir be baimės. Tačiau tikrovė kitokia: kai kurie žydai siekia tik žydiškos Jeruzalės, o kai kurie musulmonai – tik islamišikos Beit al Maqdis (Jeruzalės), kai tuo pat metu Jeruzalės palestiniečiai krikščionys jaučiasi tarsi nereikalingi ir dėl jų mažo skaičiaus negalintys suvaidinanti reikšmingo vaidmens savo mylimame mieste.

Palestiniečiai krikščionys, gyvenantys Jeruzalėje, kenčia dėl Jeruzalės ir deda į ją tokias pačias viltis, kaip ir kiti jų tautiečiai palestiniečiai, nors mato ir jaučia didėjantį nesaugumą, neaiškumą ir ekstremizmą savo visuomenėse, kaip ir kituose arabų kraštuose. Religinė tapatybė, kad ir kokia svarbi asmens tapatybei, negali užtikrinti Jeruzalės krikščionių ateities. Tačiau Jeruzalės palestiniečiai krikščionys yra pašaukti tęsti misiją savo tautoje ir tėvynėje, siekti lygybės, teisingumo ir taikos, visomis priemonėmis prisidėti prie konflikto pabaigos. Jeruzalės miestas vėl gali būti šventas miestas tikintiesiems, Dievo miestas visiems jos gyventojams, atviras visiems norintiems jame apsilankyti.

Visi Jeruzalės gyventojai pašaukti kartu su visais, kurie myli šį miestą, bendradarbiauti, kad visiems būtų aiškus Jeruzalės pašaukimas būti šventu miestu ir savo malda prisidėti, kad Jeruzalė taptų lygybės, teisingumo ir taikos miestu jos gyventojams ir žmonėms iš viso pasaulio.

Palestiniečiai krikščionys jeruzaliečiai yra ir krikščionys, ir palestiniečiai; jie tokiu būtu prisideda, kad miestas taptų šventas ir siekia orumo visiems jo gyventojams. Jie tokiu būdu liudija Jėzų Kristų, kuris gyveno ir mokė Jeruzalėje, kur savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu atpirko žmoniją. (SAK / VaticanNews)

2020 kovo 06, 14:31