Paieška

Vatican News
Senoviniai obeliskai Aksumo mieste Etiopijoje Senoviniai obeliskai Aksumo mieste Etiopijoje 

Nauji radiniai Etiopijoje

Jei šiandien Aksumo karalystės, arba imperijos, vardas mažai kam girdėtas, kadaise tai buvo viena galingiausių pasaulio valstybių, kuri kaip lygi su lygia bendravo su Romos imperija ir kurios prekybiniai ryšiai siekė Kiniją. Jos branduolys yra dabartinėse Etiopijos ir Eritrėjos teritorijose. Aksumo karalystė taip pat yra pirmoji krikščioniška karalystė Afrikos kontinente.

Žurnalo „Antiquity“ 2019 metų gruodžio mėnesio numeryje paskelbtas straipsnis apie naujausius kasinėjimus svarbiame Aksumo karalystės mieste Beta Samati tai dar kartą patvirtino: atkasta IV amžiaus krikščioniška bažnyčia, rastas krikščioniškas užrašas, pakabukas su krikščioniška simbolika. 

VII amžiaus etiopų manuskriptas

VII amžiaus etiopų manuskriptas

Nors krikščionių Aksumo karalystėje jau buvo nuo seno, prie krikščionybės oficialaus pripažinimo ir paplitimo, atrodo, labai prisidėjo šv. Frumentijus. IV amžiaus antroje pusėje gimęs ir V amžiaus pradžioje miręs krikščionių rašytojas Rufinas iš Akvilėjos pasakoja, jog Frumentijus ir jo brolis Edesijus gimė Tyre, dabartiniame Libane, Romos imperijos rytinėje dalyje. Kartu su filosofu Meropijumi, kuris buvo jų dėdė arba globėjas, jie aplankė Indiją, kurią Meropijus troško pažinti. Laivui grįžtant atgalios ir sustojus viename Afrikos kontinento uoste įgula buvo užpulta ir išžudyta, tačiau Frumentijus ir Edesijus palikti gyvi ir perduoti Aksumo karaliui, kuris juos pavertė savo dvaro tarnais. Su laiku jiems buvo patikėti svarbūs visos karalystės reikalai, tarp kurių ir karūnos paveldėtojo Ezanos ugdymas. Karaliui mirus broliams buvo suteikta laisvė. Edesijus sugrįžo į Tyrą, o Frumentijus nusprendė savo likimą susieti su Aksumo karalyste, kurioje jau globojo krikščionių bendruomenę. Jis taip pat trumpam sugrįžo į Tyrą, o vėliau aplankė Aleksandrijos miesto Egipte patriarchą, gavo iš jo šventimus ir įgaliojimus apaštalauti Aksumo karalystėje. Čia sugrįžęs įsteigė vyskupiją ir buvo jos pirmasis ganytojas. Jis mirė apie 383 metus. Karaliumi tapęs Ezana taip pat priėmė krikščionišką tikėjimą, kuris šiose žemėse išliko iki pat šių dienų, atlaikė daug išbandymų, tarp kurių ir islamo spaudimą. Šiandien daugiau nei pusė etiopų priklauso Etiopijos ortodoksų Bažnyčiai.

Beta Samati archeologų grupė aprašė atkastą baziliką: beveik aštuoniolikos metrų ilgio ir daugiau nei dvylikos metrų pločio akmenų ir plytų pamatus, padalintus į tris dalis: tai Sirijos krikščionybei būdinga architektūra. Surasta taip pat akmens ploštelė, kurioje senovės etiopų kalba išraižytas prašymas „Kristui būti (mums) maloningam“. Radiokarboninis datavimo metodas leido nustatyti, kad bazilikos amžius siekia IV amžių, galbūt Frumentijaus gyvenimo laikotarpį. Archeologai taip pat atkasė dešimtis nekrikščioniškų kultų amuletų, pakabukų ir kitų radinių. Tai leidžia manyti, jog IV amžiuje Beta Samati sugyveno įvairios religinės bendruomenės. Miestas buvo paliktas ir apleistas VII amžiuje, kai baigėsi Aksumo karalystės klestėjimas ir prasidėjo jos saulėlydis. Jos istorija nutrūko IX amžiuje, po beveik tūkstančio metų gyvavimo. Tačiau Aksumo imperijos širdis – Aksumo miestas – plaka iki pat šios dienos. Daugiau nei dviejų kilometrų aukštyje esančiame mieste Etiopijos rytuose gyvena keliasdešimt tūkstančių žmonių ir tebestovi obeliskas, kurį išskaptuoti liepė pirmasis šių žemių valdovas krikščionis karalius Ezana. (RK / Vatican News)

2020 sausio 16, 15:55