Aušvico lagerio išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimas
Minėjimai vyko pirmadienį po pietų, nes po pietų, apie 15 val. sovietų kariai prieš 75 metus – 1945-ųjų sausio 27-ąją – įžengė į lagerio teritoriją. Minėjimą sudarė dvi dalys: viena pagrindinėje Aušvico stovykloje, Osvencimo miesto teritorijoje, ir antra už miesto – Birkenau stovykloje.
Minėjimas Aušvico stovykloje prasidėjo Lenkijos prezidento kalba. Po jo kalbėjo liudytojai – keturi buvę lagerio kaliniai. Į minėjimo dalyvius taip pat kreipėsi Holokausto atminimą saugančios „Atminties kolonų“ organizacijos atstovas ir Aušvico stovyklos muziejaus direktorius. Pirmoji minėjimo dalis baigėsi krikščionių ir žydų malda. Buvusieji kaliniai ir oficialių delegacijų vadovai taip pat pagerbė žuvusiųjų atminimą už miesto buvusios antrosios – Birkenau stovyklos teritorijoje.
Šiemet minimų Aušvico lagerio išvadavimo 75-ųjų metinių motto: „Turime baisią nuojautą, nes žinome“. Šiuos žodžius prieš mirtį užrašė Aušvico lageryje 1944 m. nužudytas Zalmenas Gradowskis. Šis vyras, gimęs apie 1910 m. netoli Gardino, pirmiausiai su šeima patekęs į getą Baltarusijoje, vėliau į nedidelę Kielbasino koncentracijos stovyklą Lenkijoje, į Aušvicą atvežtas 1942 m. gruodį. Visa jo šeima vos atvykus į Aušvicą buvo nuvaryta į dujų kamerą; tik jis vienas buvo paskirtas į darbo grupę. Jis dalyvavo kalinių maište 1944 m. spalio 7-ąją ir tą pačią dieną buvo nušautas. Jo užrašai jidiš kalba buvo surasti stovyklos teritorijoje po karo. (JM / VaticanNews)