Paieška

Vatican News
Etniniais, gentiniais, politiniais ir religinais atspalviais nudažytuose susirėmimuose Nigerijoje žūva tūkstančiai Etniniais, gentiniais, politiniais ir religinais atspalviais nudažytuose susirėmimuose Nigerijoje žūva tūkstančiai  (AFP or licensors)

Nigerijoje dar viena krikščionių egzekucija

Islamo ekstremistai Nigerijoje įvykdė dar vieną egzekuciją, kurios visos ar beveik visos aukos buvo krikščionys. Pasak ekstremizmą dokumentuojančio nigeriečio žurnalisto Ahmado Salkida, ko gero, vienuolikos asmenų egzekucijai buvo specialiai parinkta Šv. Kalėdų diena. Aukomis tapo niekuo dėti ir įvairiais reikalais keliavę žmonės, kuriuos teroristai sučiupo spalio–lapkričio mėnesiais kelyje tarp Damaturu ir Maidaguri miestų Nigerijos vakaruose, kaip jie patys liudija gruodžio viduryje paskelbtame video įraše.

Jame jie prašo valdžios ir Nigerijos krikščionių asociacijos pagalbos, matyt, teroristai tikėjosi gauti už juos išpirką. Daug žmonių sutinka ją mokėti vardan savo artimųjų, nors ir supranta, jog tokiu būdu finansuoja teroristus ir didina jų apetitą naujiems grobimams. 

Egzekucijos įraše ekstremistai teigia, jog priklauso vadinamajai Vakarų Afrikos provincijos islamo valstybei (ISWAP). Tai yra savo žiaurumu pagarsėjusios islamistinės ir ekstremistinės organizacijos Boko Haram atšaka, kuri prisiekė ištikimybę teroristinės „Islamo valstybės“ lyderiams Sirijoje. Boko Haram ir jos atšakos yra atsakingos už tūkstančių žmonių mirtį. Jų išpuoliai pasižymi aklu brutalumu: užpultuose kaimeliuose išžudomi visi, kas pasitaiko pakeliui. Retsykiais tai būna apskaičiuotas žiaurumas: dalis specialiai sumaitotų ir išniekintų moterų ir vaikų artimųjų paliekami gyvi, kad pasakotų apie patirtą siaubą ir palaužtų kitų stiprybę. 

Pasak Crisis group analizės, šiai grupuotei gali priklausyti iki 5000 kovotojų. Be to, savo kontroliuojamose teritorijose ji pradėjo stengtis įsitvirtinti ne vien kaip nuoga jėga, bet ir kaip elementarią tvarką užtikrinanti valdžia, pakeičianti valstybės institucijas ir įsiskverbianti į vietines bendruomenes ir jų gyvenimą.  

Galima priminti dar vieną Nigerijos problemą: žemdirbių, kurie dažniausiai yra krikščionys, ir fulani genties piemenų, kurie dažniausia yra musulmonai, priešpriešą, kuri kiekvienais metais nusineša šimtus krikščionių gyvybių. Dažnai ji buvo aiškinama gamtiniais veiksniais ir konkurencija dėl išteklių: sausrai išdeginus pievas piemenys savo bandas gena į žemdirbių dirvas arba, atvirkščiai, žemdirbiai stengiasi užimti ganomus plotus. Tačiau per pastaruosius kelerius metus užregistruota daug antpuolių, kurių siekis gali būti etninis ir religinis valymas. Tyliai prisiartinę užpuolikai naktį įslenka į žemdirbių krikščionių kaimus, žudo, ką atranda, o tada tyliai pasitraukia ten, iš kur atėję. Kasmet Nigerijoje užregistruojama dešimtys tokių dramų, kurios Vakarų žiniasklaidoje nesulaukia didesnio atgarsio. Tokių išpuolių aukos nesulaukia teisingumo ir pačioje Nigerijoje dėl policininkų ar kareivių nesugebėjimo arba baimės įsikišti. Tačiau kai kas mini gentinius solidarumo ryšius, kurie Afrikoje turi didelį svorį tarp valdžios institucijose esančių fulani ir jų gentainių piemenų.  

Tai, kas liko po vienos fulani atakos žemdirbių kaimelyje
Tai, kas liko po vienos fulani atakos žemdirbių kaimelyje

Nors fulani piemenys ir Vakarų Afrikos provincijos islamo valstybės teroristinė grupuotė nėra viena ir tas pats, neretai konfliktuoja tarpusavyje, taip pat užregistruota neraminančių jų tarpusavio bendravimo epizodų: kalbama ne vien apie sandorius dėl ginklų, bet ir ekstremistinę-džihadistinę fulani žmonių indoktrinaciją. Jeigu ji bus sėkminga, kils didžiulis pavojus ne vien Nigerijos valstybei, bet ir visam regionui. 

Artėjant Šv. Kalėdoms arkivyskupas nigerietis Alfredas Martinsas iš Lagoso valstijos prašė išlaisvinti visus pagrobtuosius, ypač krikščionę paauglę Leah Sharibu. Jis taip pat dar kartą kreipėsi į valdžią, prašydamas jos daryti, ką gali. (RK / Vatican News)

 

2019 gruodžio 28, 12:35