Paieška

Vatican News
T. Hovsepas (Juozapas) Bedoyanas ir jo tėvas Hana (Abraomas) buvo krito nuo džihadistų kulkų T. Hovsepas (Juozapas) Bedoyanas ir jo tėvas Hana (Abraomas) buvo krito nuo džihadistų kulkų 

Sirijoje nužudyti armėnų katalikų kunigas ir jo tėvas

Lapkričio 12 dienos vidudienį Kamišlio miesto Sirijoje katedroje buvo aukotos šv. Mišios už armėnų apeigų katalikų kunigą Hovsepą Bedoyaną ir jo tėvą Haną. Prieš dieną jie buvo nužudyti, atsakomybę už tai prisiėmė Islamo valstybės (ISIS) teroristinė grupuotė.

Armėnų bendruomenės kunigas, jo tėvas, diakonas Fadi Sano ir vienas tikintysis pasaulietis iš Kamišlio vyko į Deir ez–Zoro miestą jau ne pirmą kartą apžiūrėti čia stovėjusios armėnų bažnyčios komplekso. Gatvėje prie jų prisiartino motociklas su dviem teroristais, kurie pradėjo šaudyti į automobilio keleivius, po to greitai paspruko. Priekyje sėdėjęs kunigo tėvas žuvo iš karto, o pats kunigas buvo labai sunkiai sužeistas ir netrukus mirė ligoninėje. Jis buvo vedęs, turėjo dvi 10 ir 13 metų dukras, o 21 metų sūnus šiuo metu atlieka formaciją saleziečių kongregacijoje. 

Karo palikti randai Sirijoje
Karo palikti randai Sirijoje

Diakonas su kitu keleiviu, sėdėję antroje eilėje, spėjo išsmukti laukan ir išsigelbėjo. Vis dėlto viena kulka diakoną pasivijo, sunkiai sužeidė, tačiau jis turėtų pasveikti.

Kaip pranešama kurdų ir sirų žinių agentūrų pranešimuose bei filmuotuose reportažuose, tą pačią dieną islamistai surengė koordinuotą ataką pačiame Kamišlio mieste, susprogdino du užminuotus motociklus ir vieną automobilį, pražudydami mažiausiai šešis kitus žmones. 22 žmonės buvo sužeisti.Amerikiečių karių ir kurdų kovotojų pasitraukimas iš Kamišlio ir kitų pasienio ruožo gyvenviečių dėl Turkijos kariuomenės atakos prieš kurdus vėl atrišo rankas džihadistams. Teroristinių atakų ir diversijų skaičius patrigubėjo.

Sugriauta bažnyčia Sirijoje
Sugriauta bažnyčia Sirijoje

Galima pridurti, jog bažnyčia, kurią kun. Hovsepas Bedoyanas ir jo palydovai norėjo apžiūrėti, buvo dedikuota armėnų  genocido kankiniams. Kai Osmanų imperija dvidešimtojo amžiaus 

pradžioje griebėsi sisteminių ir kruvinų represijų prieš armėnų bendruomenę, dešimtys tūkstančių jų buvo pasiųsta į stovyklas Deir ez–Zoro apylinkėse ir čia mirė. Vis dėlto daliai išgyventi padėjo miestiečiai ir kai kurie valdžios atstovai, kuriems pagailo bejėgių ir badu mirštančių žmonių. Šių įvykių atminimui 1989 metais Deir ez–Zoro mieste buvo pradėta statyti memorialinė bažnyčia ir prie jos prisišliejęs muziejus. Kompleksas buvo pašventintas 1991 metais, jame veikė nuolatinė dokumentinė paroda apie genocidą. Po 2000 metų memorialinė genocido bažnyčia, priklausiusi Alepo armėnų vyskupijai, buvo paskelbta piligrimine vieta ir ją kasmet aplankydavo tūkstančiai armėnų tikinčiųjų. 

Tačiau kai Sirijoje prasidėjo karas ir Deir ez–Zoro miestas pateko į džihadistų rankas, bažnyčia buvo užminuota ir susprogdinta, jos sienos išverstos: ji toliau liūdnai liudija apie armėnų ir kitų Bažnyčių tikinčiųjų persekiojimo banga pastarąjį dešimtmetį Artimuosiuose Rytuose, toliau skinančią gyvybes ir smurtu vejančią tikinčiuosius iš žemių, kuriose gyveno šimtmečiais. (RK / Vatican News)

2019 lapkričio 12, 12:55