Cerca

Vatican News
Branduolinio ginklo bandymas Branduolinio ginklo bandymas 

Branduolinių ginklų teikiamas saugumas yra apgaulė

Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjoje buvo paminėta Tarptautinė veiksmų prieš branduolinius bandymus diena. Ši diena buvo įsteigta 2009 metais ir jos minėjimas sutampa su Semipalatinsko branduolinių bandymų poligono uždarymu Kazachstane 1991 metais. Manoma, kad Semipalatinsko poligone atlikta apie 450 bandomųjų sprogimų. Pirmasis bandymas įvykdytas JAV 1945 metų liepos 16-ąją.

Iš viso Jungtinės Valstijos įvykdė 1030 bandymų ore ir žemėje. Į šį skaičių nepatenka Nagasakyje ir Hirošimoje numestos branduolinės bombos. Sovietų Sąjunga ir jos įpėdinė Rusija įvykdė 715 bandymų. Trečia vieta atitenka Prancūzijai – ji atliko 210 bandymų. Jungtinė Karalystė ir Kinija įvykdė po 45 bandymus. Indija surengė tris bandymus, Pakistanas du, o Šiaurės Korėja šešis. Šios valstybės bandymai chronologiškai yra vėliausi: 2016 metais užfiksuoti du bandymai, o 2017 metais dar vienas.

Tarptautinė veiksmų prieš branduolinius bandymus diena yra viena iš priemonių kovoti ir žadinti sąžines dėl branduolinių ginklų pavojaus žmonijai. Tai rugsėjo 9 dienos diskusijoje pabrėžė ir arkivyskupas Bernardino Auza, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke.

Pasak jo, tokios dienos minėjimas yra svarbus „viešojo sąmoningumo stiprinimui ir informavimui apie branduolinių ginklų bandymų humanitarines pasekmes“. Reikia sukurti sąlygas tokio testavimo uždraudimui, jei norime žengti žingsnį link nuo branduolinių ginklų laisvo pasaulio.

„Pirmasis branduolinio ginklo, deja, pavadinto „Trejybė“, bandymas surengtas prieš 74 metus Naujosios Meksikos dykumoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po jo buvo daugiau nei du tūkstančiai kitų branduolinių bandymų, kuriuos keturiuose kontinentuose ir Ramiojo vandenyno regione atliko aštuonios valstybės. Dar prieš šiuos bandymus Šventasis Sostas išreiškė didelį nerimą dėl branduolinės energijos panaudojimo prievartai ir nuo to laiko nenustojamai kviečia uždrausti branduolinių ginklų testus“, – sakė Šventojo Sosto diplomatas, kuris dar kartą paragino tas valstybes, kurių dalyvavimas yra būtinas, ratifikuoti tarptautinį susitarimą dėl branduolinių ginklų bandymų draudimų. Jį ratifikuoti delsiama jau du dešimtmečius.

Šiame kontekste galima priminti vieną iš daugelio popiežiaus Pranciškaus pareiškimų šiuo klausimu. 2017 metų lapkričio pradžioje popiežius kreipėsi į tarptautinės konferencijos „Nuo branduolinio ginklo laisvo pasaulio perspektyvos“ dalyvius.

„Negalima nejausti nerimo, kai svarstome katastrofiškas humanitarines ir ekologines pasekmes, kurias sukelia bet koks branduolinių sprogmenų panaudojimas. Todėl reikia tvirtai pasmerkti, taip pat atsižvelgiant į atsitiktinio detonavimo dėl kokios nors klaidos riziką, jų panaudojimo grėsmę ir patį jų turėjimą, ne vien konfliktuojančias puses, bet ir visą žmoniją liečiantį patį jų buvimą, kuris priklauso baimės logikai. Tarptautiniai santykiai neturi būti tvarkomi bauginimu, karinės jėgos, karinių arsenalų demonstravimu. Masinio naikinimo ginklai, ypač branduoliniai, nekuria nieko kito, kaip tik apgaulingą saugumo jausmą ir negali tapti taikaus žmonių šeimos narių sugyvenimo pamatu, kuris, priešingai, turi remtis solidarumo etika. (...) Be to, ginkluotė, kuri gali sunaikinti žmonių giminę, yra neprasminga net ir kariniame plane. Tikras mokslas visada tarnauja žmogui, tuo tarpu šiandieninė visuomenė atrodo nejautri joje galbūt su gera pradine intencija kuriamų projektų nukrypimams“, – sakė popiežius. (RK / Vatican News)

2019 rugsėjo 10, 14:44