Pirmą sykį minėta Religijos ir įsitikinimų laisvės pažeidimų aukų diena
Nors šių principų jau nebereikia įrodinėti, rezoliucijoje pažymima, jog šiuolaikiniame pasaulyje religijos ir įsitikinimų laisvės „pažeidimų skaičius ir intensyvumas auga“, įgyja sunkių kriminalinių pavidalų, yra vykdomi tarptautiniu lygiu. Tarptautinė prievartos dėl religijos ir įsitikinimų aukų atminimo diena yra skirta atsiminti nuo pažeidimų nukentėjusius asmenis ir šeimas, antra vertus, kviesti valstybes, tarptautines ir pilietines organizacijas jiems padėti.
Keletas tarptautinių ataskaitų, parengtų per kelerius pastaruosius metus, parodė, jog religinių suvaržymų patiria didelė dalis žmonijos, o joje gausa išsiskiria krikščionys. Nevyriausybinė organizacija Open Doors vertina, jog didelio persekiojimo ir spaudimo sąlygomis gyvena per 245 milijonai krikščionių, gyvenančių 50 šalių. Vienuolikoje šalių persekiojimo lygis vadinamas „ekstremaliu“. Pasak Tarptautinės žmogaus teisių asociacijos, 80 procentų religinės diskriminacijos ir persekiojimo veiksmų yra nukreipta prieš krikščionis.
Tarptautinę bendruomenę šokiravo ir religijos laisvės temą į dėmesio centrą, taip pat ir sekuliarizuotose visuomenėse, grąžino barbariškos ir, atrodė, jau praeičiai priklaususios Islamo valstybės teroristų vykdytos represijos ir egzekucijos, nuo kurių ypatingai nukentėjo jazidų ir krikščionių mažumos. Ir nors šiandien ISIS karinė ir politinė galia jau pakirsta, Artimųjų Rytų krikščionys skundžiasi ir perspėja apie naujas diskriminacijos formas. Tačiau yra ir kitų persekiojimo židinių, kaip kad Boko Haram sektos kontroliuojamos ar puldinėjamos teritorijos. Žinoma, krikščionys nėra vienintelė persekiojama grupė. Nuo islamo radikalų kenčia ir nuosaikūs musulmonai.
Jei sukarintų ir ideologinių grupuočių persekiojimas yra pats akivaizdžiausias, tai neišnyko ir religinė diskriminacija, kurią lemia pati valstybės santvarka ir visuomenės daugumos įsitikinimai. Tebėra daug valstybių, kur priklausyti religinei mažumai reiškia būti antraeiliu piliečiu, kurio teises lengva pažeidinėti. Tokio persekiojimo pavyzdys yra Pakistano krikščionės Asia Bibi byla dėl tariamo piktžodžiavimo. Ši moteris praleido kalėjime apie aštuonerius metus dėl suklastoto ir iškreipto teisminio proceso, o kai pagaliau buvo išteisinta, ilgą laiką negalėjo palikti kalėjimo, nes, koks paradoksas, tai buvo saugiausia vieta slėptis nuo jos gyvybės trokštančių radikalų.
Nemalonių persekiojimo epizodų yra kasdien, deja, dažniausiai jie neatkreipia sekuliarios spaudos dėmesio: kaip tik rugpjūčio 22 dieną Azijos katalikų gyvenimą stebinti žinių agentūra Asianews paskelbė pranešimą apie prieš kelias dienas įvykusį incidentą Indijos, didžiausiosios pasaulio demokratijos, konstituciškai pripažįstančios religijos laisvę, Tamil Nadu valstijoje. Čia maždaug 40 krikščionių piligrimų grupė traukė, nešini Dievo Motinos statula, link marijinės Velankanni šventovės, kai juos apstumdė ir išplūdo hinduistų grupė, priklausanti radikaliai hinduistų asociacijai. Jie išniekino ir Marijos statulą. Pasak jų, vieša krikščioniška piligriminė procesija yra neleistina, tai, žinoma, jų pačių sugalvota diskriminacinė norma. Kitą dieną policija sulaikė ir apklausė šešis užpuolikus. Nors tai, rodos, elementarus teisėtvarkos ir teisingumo veiksmas, Indijos krikščionys dažnai liudija, jog teisėsauga nepriima jų skundų arba sumažina jų reikšmę iki nedidelio chuliganizmo be jokių pasekmių. (RK / Vatican News)
