Beta versija

Cerca

Vatican News
Skirtumai tarp Vakarų, Centro ir Rytų Europos yra nemaži Skirtumai tarp Vakarų, Centro ir Rytų Europos yra nemaži  (ANSA)

Religija ir kai kurie įsitikinimai Rytų bei Vakarų Europoje

„Pew Research Center“, dažnai pateikiantis išsamias apklausas ir apie su religiniais įsitikinimais susijusius klausimus, spalio 29 dieną paskelbė analizę apie tai, kaip „Vakarų ir Rytų europiečiai skiriasi religija bei socialinėmis pažiūromis“.

Nurodoma, kad 2015 -2017 metų laikotarpiu 34 Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse buvo apklausta beveik 56 tūkstančiai įvairaus amžiaus pilnamečių asmenų. Tyrėjai bandė „nufotografuoti“ ne vien šių šalių visuomenių religingumą, bet ir sąsajas su kai kuriomis temomis, dėl kurių pastaraisiais metais buvo plačiai ir aštriai polemizuojama.

Krikščionių ortodoksų, kur jie sudaro didžiąją gyventojų dalį arba didžiausią tikinčiųjų grupę, šalimis „Pew Research Center“ įvardija Moldovą, Graikiją, Armėniją, Gruziją, Serbiją, Rumuniją, Ukrainą, Bulgariją, Baltarusiją, Rusiją, Bosniją ir Latviją. Katalikybė yra stipriausia ir didžiausia krikščioniška tradicija Lenkijoje, Kroatijoje, Italijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Airijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Protestantizmas dominuoja Suomijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Švedijoje. Estijoje ir Olandijoje padėtis yra mišri.

Tyrinėtojų klausimas apie tai, kas buvo „auginamas krikščioniu“ ir šiuo metu „yra krikščionis“ dar kartą patvirtino nukrikščionėjimo tendenciją įvairiose Vakarų Europos šalyse. Didžiausios žirklės pastebimos Belgijoje (nuo 83 iki 55 procentų), Norvegijoje (nuo 79 iki 51 procento), Olandijoje (nuo 67 iki 41 procento), Ispanijoje (nuo 92 iki 66 procentų) ir Švedijoje (nuo 74 iki 52 procentų). Lietuvoje šios žirklės siekia 2 procentus. Tačiau kitose šalyse krikščionių skaičius, palyginus su tais, kurie nuo mažumės buvo auklėti krikščionimis, augo: Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Armėnijoje ir Latvijoje.

Čekija, Švedija, Belgija, Olandija ir Estija yra valstybės, kuriose didžiausios visuomenės grupės  - sudarančios gyventojų daugumą - visai ar beveik neturi religinių įsitikinimų. Lietuvos pozicija yra beveik viduryje, tačiau arčiau Dievo egzistenciją pripažįstančių visuomenių: 76 procentai apklaustųjų deklaravo tokį tikėjimą ir 11 procentų netikėjimą. Tačiau iš tikinčiųjų nemaža dalis (41 procentas) turi abejonių ar netikrumo. Dar vienas reiškinys, būdingas tokioms šalims kaip Olandija, Norvegija, Švedija, Belgija ar Danija, yra vadinti save krikščionimis ar bent tikinčiais aukštesniąja jėga, tačiau nepriskirti savęs jokiai konkrečiai bendruomenei.

Religinis įsipareigojimas, religijos praktika, religija kasdieniame gyvenime svarbiausia Graikijoje, Bosnijoje, Armėnijoje, Gruzijoje ir Rumunijoje. Mažiausiai svarbi Estijoje, Čekijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos pozicija beveik viduryje, bet arčiau mažiau praktikuojančių visuomenių. Bent kartą paskutinį mėnesį pamaldose lankėsi 27 procentai apklaustų lietuvių.

Tyrėjai taip pat pasidomėjo, kiek asmenų tiki visai ar reikšmingai nuo jų nepriklausančia „lemtimi“ ar gyvenimą paveikiančiais veiksniais, kurie nėra susiję su krikščionybe, pavyzdžiui, „pikta akimi“. Lemtimi, prakeikimo ir „piktos akies“ galia labiausiai tikima Armėnijoje, Bosnijoje, Moldovoje, Latvijoje ir Gruzijoje. Nedaug nusileidžia lietuviai – 68 procentai apklaustųjų tiki lemtimi, 51 procentas „piktos akies“ galia ir 32 procentai reinkarnacija.  Mažiausiai Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. 

Tyrėjai teiravosi ar religijos klausimai turi būti atskirti nuo politikos, ar, priešingai, valstybė turi remti religines vertybes, įsitikinimų sklaidą. Daugiausia apklaustųjų Švedijoje, Suomijoje, Bosnijoje, Danijoje ir Čekijoje pasisakė už tokį atskyrimą. Tuo tarpu už valstybės ir politikos paramą religinėms vertybėms ir įsitikinimams daugiausia pasisakoma Armėnijoje, Gruzijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Bulgarijoje. Nors Lietuva ir 43 procentai pasisakiusių „už“ patenka į pirmą penketuką, pastebėtina, kad pasisakiusių „prieš“ šiuo klausimu buvo 47 procentai.

Kurioms šalims svarbiausia, kalbant apie nacionalinę tapatybę, būti gimusiu joje, turėti protėvių? Rumunijai, Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai ir Portugalijai. Prie šios grupės priskirtina ir Lietuva. Mažiausiai svarbu Švedijai, Danijai, Norvegijai, Olandijai ir Vokietijai. Tačiau visų 34 Europos kraštų apklaustųjų dauguma, daugiausia 98 procentai ir mažiausiai 82 procentai, pritaria, jog tapatybei labai svarbu gerbti šalies įstatymus ir mokėti vietos kalbą. Daugiausia taip manančių Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir Vengrijoje. Mažiausiai – Latvijoje, Baltarusijoje, Armėnijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje.

„Pew Reseach Center“ taip pat pasidomėjo visuomenių požiūriu į kai kuriuos „kultūrinius žymeklius“. Musulmonus į savo šeimą labiausiai linkę priimti olandai, norvegai, danai, švedai ir belgai, o mažiausiai armėnai, čekai, baltarusiai, lietuviai ir gruzinai. Tos pačios lyties sąjungoms labiausiai pritaria švedai, danai, olandai, belgai ir ispanai, o mažiausiai gruzinai, armėnai, rusai, moldavai ir ukrainiečiai. Lietuviai yra septintoje pozicijoje su 85 procentais nusistačiusių „prieš“ ir dvylika „už“. Parama abortams didžiausia Švedijos, Danijos, Suomijos, Belgijos ir Čekijos, o mažiausia Gruzijos, Moldavijos, Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos visuomenėse. 52 procentai apklaustų lietuvių buvo „už“ ir 41 „prieš“. (RK / Vatican News)

2018 spalio 30, 16:33