Beta versija

Cerca

Vatican News
Popiežius ir kairėje, Bolonijos arkivyskupas Matteo Maria Zuppi Popiežius ir kairėje, Bolonijos arkivyskupas Matteo Maria Zuppi  (ANSA)

Bolonijos vyskupas: kalbos ekologija, Europa ir humanitariniai koridoriai

Vysklupas M.M. Zuppi nesiima vertinti naujosios vyriausybės, nes tai per anksti. O paklaustas apie priėmimo ir imigracijos temas, kurios sukėlė daug diskusijų, jis sako, kad Europos tema itin opi, teisinga kelti priėmimo temą Europos dimensijoje.

Politinių pokyčių, vykstančių Italijoje išrinkus naują vyriausybę akistatoje - interviu su Bolonijos vyskupu. Žurnalistui pasiteiravus ar Bolonija ir Italija tapo rasistinėmis, Bolonijos vyskupas atsakė: „Ne, nematau rasizmo, veikiau matau baimę ir pyktį. Kardinolas Ravasi teisus, kalbėdamas apie lingvistinę ekologiją, nes žodžiai gali paslėpti kitas intencijas, kurti nusistatymus ir supaprastinimus. Gali nuslėpti tikrovę ir sukurti įtampas“.

Bolonijos vyskupas Matteo Maria Zuppi kalba praėjus savaitei, kurios metu matė jo pasisakymus tampant įžeidinėjimų objektu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, kurios ėmėsi kai kurie politikai ir dalis Italijos visuomenės, nes jis kritikavo „uždarytų uostų“ politiką.

„Ar numanėte, kad tapsite neapkenčiančiųjų taikiniu?“ Į tai Bolonijos vyskupas atsakė, jog jo nėra socialiniuose tinkluose, jis jais nesinaudoja. „Gal klystu, nes jei naudojami teisingai, jie gali tapti įrankiu pasiekti žmones. Reikia didelio dėmesio ir įžvalgumo nuovokos, tačiau dažniau nugali agresyvumas, instinktyvus saviraiškos būdas, teisuoliškumas. O tai pavojinga“, sako vyskupas.

Jis nesiima vertinti naujosios vyriausybės, nes tai per anksti. O paklaustas apie priėmimo ir imigracijos temas, kurios sukėlė daug diskusijų, jis sako, kad Europos tema itin opi, teisinga kelti priėmimo temą Europos dimensijoje.

Tačiau kaip galima rasti konkrečius atsakymus kalbant apie pabėgėlių klausimą ir neprarandant žmogiškumo? Pasak vyskupo Zuppi, reikia matyti tikrovę tokią kokia ji yra iš tiesų, priimti ją ir rasti sprendimus, ieškoti jų kartu. Akivaizdu, kad to labiausiai reikia Europai. Taip pat ir humanitarinių koridorių: šioje srityje jau kurį laiką bando atrasti įvairius būdus Šv. Egidijaus bendruomenė. Jie galėtų sujungti būtinybę kontroliuoti šiuos reiškinius ir žmonių poreikius, kurie bėga iš savo šalių, sako vyskupas.

Ar šie humanitariniai koridoriai Bolonijoje veikia? Vyskupas patvirtina, kad taip - jau prieš metus jie sukūrė kelis šeimos branduolius Poretoje, Ronzano ereme. Pasak jo, „kai situacija tampa konkreti, kai žvelgiama į akis, žmonės tampa pasirengę priimti".

Tačiau atrodo, kad viešoji nuomonė pritaria primestam visiškam uždarumui  šiomis temomis? Į tai vyskupas pakartoja: „nematau rasizmo, tačiau baimę ir netikrumą. Grįžtant prie Ravasi ir ekologinės lingvistikos sąvokos, tai reiškia, kad nereikia nuvilti žodžiais,  sukuriant situacijas, kurios gali išslysti. Imigracija tai labai jautri tema, į kurią reikia gilintis atsižvelgiant į dabartį ir ateitį. Esame epochos pokyčių akistatoje, su kuriais turime tvarkytis“, mano Bolonijos vyskupas.

Paklaustas ar jo nuomone  Bažnyčiai pavyksta šiuo istoriniu momentu būti išgirstai tada, kai kalbama, kad kai kurie politikai bando instrumentalizuoti krikščioniškas vertybes, vyskupas sako, jog evangeliniai imperatyvai labai aiškūs, jų neįmanoma instrumentalizuoti. Tačiau yra laicizmo dimensija, kuri svarsto kaip juos atmesti. Bažnyčia negali neskelbti krikščioniškų vertybių, kurios sudaro gilią Italijos tapatybės dalį: ir tas žmogiškumas turi tapti mūsų pradžios tašku ir nuo to žmoniškumo turime pradėti“, ragina vyskupas. (DŽ / Vatican News)

2018 birželio 27, 12:22