Sausio 27 d. – palaimintojo J. Matulaičio liturginis minėjimas

Palaimintasis Jurgis Matulaitis MIC (1871–1927), marijonų kunigų kongregacijos atkūrėjas, ir Vincentas Sladkevičius (1920–2000), vienintelis marijonų kongregacijos kardinolas, „Dievo rankose buvo susitaikymo ir pusiausvyros įrankiai“ – pažymėjo popiežius Benediktas XVI 2006 m. laiške apaštališkosios konstitucijos Lituanorum Gente sukakties proga.

Per ateinančius metus bus minimos šios konstitucijos, Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordato ir daug prie jo rengimo prisidėjusio arkivyskupo J. Matulaičio mirties jubiliejinės sukaktys: 100 metų nuo 1926 metais Lietuvos bažnytinę provinciją įsteigusios popiežiaus konstitucijos paskelbimo ir nuo 1927 m. Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatinės sutarties pasirašymo ir ratifikavimo.

Šie du Bažnyčios vyrai buvo įrankiai Dievo rankose ir per asmeninio šventumo pavyzdį, liudytą vykdant ganytojiškas pareigas, patikino anuomet popiežius Benediktas XVI. J. Matulaitis ganytojiškas pareigas nuo 1918 iki 1925 m. vykdė atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje Lenkijos valdymo laikotarpiu; kardinolas V. Sladkevičius nuo 1989 iki 1996 m. Lietuvos Atgimimo laikotarpiu Kaune po penkis dešimtmečius trukusios Lietuvos okupacijos ir totalitarinio ateistinio režimo valdymo.

Kauno katedroje 1918 m. gruodžio 8 d. Vilniaus vyskupu konsekruotas ir Kaune 1927 metų sausio 27 dieną miręs pal. Jurgis Matulaitis skleidė marijonų dvasingumą nepriklausomoje Lietuvoje ir lietuvių diasporoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo pat metu atstovavo Šventajam Sostui popiežiaus vardu derindamas tiek Lietuvos vyskupų, tiek Lietuvos vyriausybės planus sukurti savarankišką Bažnyčios provinciją Lietuvos teritorijoje ir juridiškai suderinti Bažnyčios ir valstybės santykius – istorinius tikslus, kurių įgyvendinimas, pasak Benedikto XVI, apvainikavo Lietuvos vyskupų ir katalikų bendruomenės nuo seno puoselėtas svajones.

Marijonai Jurgio Matulaičio pradėtą kongregacijos atgimimo procesą visų prima tęsė vadinamuosiuose tradiciniuose marijonų kraštuose, kuriuose ir dabar veikia: Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Rusijoje. Dabartiniais laikais marijonai išplėtė pastoracinę veiklą į misijų kraštus Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Marijonų šeimos ir jos steigėjo J. Matulaičio dvasingumo pėdsakai Lietuvoje ryškiausiai matomi per Vargdienių seserų vienuoliją, kurią Jurgis Matulaitis įkūrė 1918 m. eidamas Vilniaus vyskupo pareigas, ir šios moterų vienuolijos seserų iniciatyva įkurto Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrius, kurių yra apie dvidešimt. Vienas iš pagrindinių draugijos tikslų – žadinti savo ir kitų sąmoningumą ir suvokimą, kad palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis yra tikras užtarėjas danguje. Būtent šis daugelio tikinčiųjų išreikštas tikėjimas yra labai svarbus veiksnys siekiant palaimintojo Jurgio Matulaičio paskelbimo šventuoju. Todėl, be kitų uždavinių, draugija ragina pavienes maldas prašant palaimintojo užtarimo telki ir vienyti į bendrą daugelio žmonių jungiančią karštą ir sąmoningą maldą prašant palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimo. Be to, draugija kviečia mokytis, pagal Jurgio Matulaičio dvasingumą, „nugalėti blogį gerumu“ ne tik malda, bet ir konkrečiais gerais darbais. Tai kvietimas tikintiesiems apaštalauti savo gyvenamoje aplinkoje. (SAK/Vatican News)