Paieška

Popiežius Bonifacas VIII Popiežius Bonifacas VIII 

Roma – Naujoji Jeruzalė. Pirmasis jubiliejus 1300 m.

Jubiliejaus šventųjų metų tradiciją Katalikų Bažnyčioje 1300 m. įvedė popiežius Bonifacas VIII. Jis norėjo, kad Jubiliejai būtų švenčiami kas 100 metų. Jo nurodymas nebuvo įvykdytas, nes jau 1350 m. popiežius Klemensas VI paskelbė antruosius Jubiliejaus šventuosius metus. Papročio kas 50 metų skelbti Jubiliejus buvo laikomasi iki XV a. vidurio. Nuo to laiko Jubiliejai skelbiami kas 25 metus.

Nėra iki galo aišku, kas paskatino popiežių Bonifacą VIII skelbti šventuosius metus. Manoma, kad viena priežasčių galėjų būti noras iškelti Romos miesto svarbą, nes tuo metu, prieš viduramžių pabaigą, senoji pasaulio sostinė buvo susitraukusi iki vos kelių dešimčių tūkstančių gyventojų. Gali būti, kad popiežių paskatino ir vienas rimtas to meto istorinis įvykis – krikščionių valstybės Palestinoje žlugimas. 1291 m. musulmonai paėmė Ako miestą – paskutinę kryžiuočių tvirtovę Šventojoje Žemėje. Tai reiškė, kad į Jeruzalę ir Šventąją Žemę daugiau nebegalėjo keliauti piligrimai iš Europos. Dėl to popiežius Bonifacas pasiūlė krikščionims piligrimams kitą tikslą – Naująją Jeruzalę, Romos miestą.

Jubiliejų skelbiančią bulę „Antiquorum habet fida relatio“ popiežius pasirašė ne prieš metų pradžią, bet tik 1300-ųjų vasario 22 d. Trumpame Bonifaco VIII bulės tekste nurodomi kai kurie Jubiliejaus genezės elementai, visų pirma tai, kad per šventuosius metus suteikiami visuotiniai atlaidai remiasi jau prieš tai gyvavusia tradicija, o taip pat nurodomos sąlygos atlaidam gauti.

„Turime iš protėvių gautą tikėjimo vertą liudijimą, kad tiems, kurie patenka į garbingąją Apaštalų kunigaikščio baziliką Romoje, suteikiamos didelės malonės ir atlaidai. Todėl mes, kurie pagal savo tarnystės pareigas siekiame žmonių gerovės ir ją rūpinamės, laikydami šią atlaidų tradiciją tikra ir gerbtina, savo apaštališkuoju autoritetu ją patvirtiname ir atnaujiname. Tam, kad šventieji apaštalai Petras ir Paulius būdų dar labiau gerbiami, kad jų bazilikos būtų pripildytos gausių tikinčiųjų, kuriuos gaivintų dvasinių dovanų gausa, remdamiesi visagalio Dievo gailestingumu ir tų pačių apaštalų nuopelnais bei autoritetu, brolių vyskupų patarimu ir savo apaštališkosios galios pilnatve, šiuo dokumentu suteikiame visuotinius atlaidus visiems, kurie šiais 1300-aisiais metais, neseniai prasidėjusiais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo švente, ir ateityje kiekvienais šimtaisiais metais pagarbiai ir nuoširdžiai atgailaus ir išpažins nuodėmes. Nurodome, kad tie, kurie nori pasinaudoti šiais mūsų suteiktais atlaidais, turi aplankyti minėtas bazilikas: jei jie yra romiečiai – bent trisdešimt dienų nepertraukiamai ar su pertraukomis bent kartą per dieną; jei jie yra piligrimai ar užsieniečiai – turi tai daryti penkiolika dienų.“

Per visą pirmąjį Jubiliejų įvyko tik keturi didieji renginiai: bulės paskelbimo iškilmės 1300 m. vasario 22 d., Velykų tridienio pradžią žyminčio Didžiojo ketvirtadienio iškilmingas šventimas, lapkričio 18 d. minima Šv. Petro ir Šv. Pauliaus bazilikų dedikavimo šventė ir Jubiliejaus uždarymas kažkurią, neaišku kurią, dieną 1301 m. pradžioje. Iškilmingų jubiliejinių švenčių buvo nedaug galbūt dėl to, kad popiežius Bonifacas VIII tuo metu pastoviai gyveno ne Romoje, bet savo giminės valdose Anagni miestelyje, už keliasdešimties kilometrų į pietryčius nuo Romos.

Nėra tikslių liudijimų, kiek piligrimų atvyko į Romą per pirmąjį Jubiliejų. Vis dėlto manoma, kad piligrimų buvo daug, nes prireikė imtis tam tikrų priemonių žmonių eismui reguliuoti. Kaip liudija to meto garsi asmenybė poetas Dantė, atvykęs į Romą Jubiliejaus, pėsčiųjų eismas per link Šv. Petro bazilikos vedantį Angelo tiltą vyko dviem vienas nuo kito atskirtais srautais. Per tiltą abiem kryptimis einančių žmonių gausybė paminėta jo „Dieviškojoje komedijoje“. Įdomu, kad ši scena minima „Pragare“. Nelabai aišku, kodėl. Galbūt todėl, kad poetas nemėgęs tuometinio popiežiaus ir nepritaręs jo skatinamoms maldingumo formoms. (jm / Vatican News)

2024 gegužės 07, 13:54