Paieška

Lodzės arkivyskupas kardinolas G. Rysas Lodzės arkivyskupas kardinolas G. Rysas 

Kard. G. Rysas į Romą atvežė „Aušvico pribuvėjos“ bylą, kalbėjo apie evangelizavimą

Vienas iš naujųjų kardinolų, Lodzės arkivyskupas Grzegorzas Rysas balandžio mėnesį lankėsi Romoje, kur prie Šv. Jono Pauliaus II kapo pasakė homiliją apie penkias Evangelijos skelbimo taisykles, o Šventųjų skelbimo kongregacijai įteikė beatifikacijos bylos dokumentus apie Dievo tarnaitę Stanislawą Leszczyńską (1896–1974), Aušvico koncentracijos stovyklos pribuvėją, tikėjimo liudytoją siaubingiausiame XX amžiaus įvykių kontekste.

Dažnai pamirštame ir išleidžiame iš akių, kad Geroji Naujiena, balandžio 18 dienos homilijoje sakė lenkų kardinolas, nėra istorija ar teorija, bet asmuo – Jėzus Kristus. Jis komentavo dienos skaitinį (žr. Apd 8 sk.) apie tai, kaip angelas apaštalą Pilypą vidudienį pasiuntė prie tuščio vieškelio. O juo netrukus važiavo etiopas eunuchas, didžiūnas ir svarbus karalystės pareigūnas. Dvasios paragintas prisiartinti prie vežimo ir laikytis greta, Pilypas išgirdo jį skaitant pranašo Izaijo žodžius, kurių prasmė jam buvo neaiški. Pilypas tada paaiškino Izaijo žodžius apie gerąją naujieną – Jėzų, etiopas paprašė jį pakrikštyti ir po to nuvažiavo džiūgaudamas. O Pilypas, priduria Šventasis Raštas, buvo „Dvasios pagautas“.

Evangelizacija yra ne tam, kad pagerintume statistiką nuo 25 procentų iki 26. Ji paliečia žmogaus, pas kurį esame siunčiami, gerovę. Tas žmogus taip pat yra Dievo dovana mums. Kituose Evangelijos epizoduose girdėjome, jog niekas neateina pas Jėzų, jei nėra Tėvo patrauktas, ir niekas, kas atėjo, neturi būti atstumtas, priminė Lodzės arkivyskupas, pastebėjęs, jog Pilypo sutiktas vyras negalėjo tapti Dievo tautos nariu pagal ankstesnius priesakus dėl to, kad buvo ne tik etiopas, bet ir eunuchas. Pagal Pakartoto įstatymo knygą, jis negalėjo dalyvauti tikinčiųjų susirinkime.

Apaštalų darbų pasakojimas apie tai, kaip Pilypas perdavė tikėjimą, mums duoda penkias paprastas, bet esmines pamokas.

Pirma pamoka – atsistokite ir nueikite prie kelio, nors ir vidudienis, nors jis ir tuščias, nors visi ilsisi. Į šį kvietimą dažniausiai atsakome – o kam ten eiti, jei jis tuščias? Tegul kas nors pats atvažiuoja pas mus, tada ir pasikalbėsime. Bet tai neveikia. Mes pirmi turime nueiti prie kelio, atsidurti ten anksčiau, nei juo atvažiuos kiti. Turime išeiti ir su meile laukti tų, kurių dar nematome.

Antra pamoka – kalbėtis ir priimti kaip Dievo siųstą brolį tą, kuris mums gali atrodyti kaip tas eunuchas iš Apaštalų darbų – pašalinis, svetimas, be teisės dalyvauti Dievo susirinkime.

Trečia pamoka – jei žmogui neleidžiama prisijungti prie mūsų, mes prisijunkime prie jo! „Laikykis greta šito vežimo“ – išgirsta Pilypas. Graikiškai sakoma – pasilik su juo. Pasilikti – nepakanka prieiti ir ištarti: „Labas, Kristus prisikėlė!“ Pasilikti ir būti kartu reiškia ilgalaikį ir artimą santykį, reiškia parodyti, jog žmogus mums rūpi. Tada atsiveria erdvė ir Dievo Žodžio skelbimui. Nereikia stebėtis, kad žmonės nenori girdėti Evangelijos, jei praleidžiame ankstesnius etapus.  

Ketvirta pamoka – Pilypas nepasakoja istorijos apie Jėzų, bet sako, kad Jėzus yra Geroji Naujiena. Geroji Naujiena yra asmuo, o krikščionimi tampama, kai sutinki jį. Mes daug pasakojame apie Jėzų, bet nepadedame jo susitikti.

Penkta pamoka – leiskitės pagaunami Dvasios ir eikite!

*

Balandžio 17 dieną kardinolas G. Rysas Šventųjų skelbimo kongregacijai perdavė beatifikacijos bylos dokumentus, užbaigus tyrimo etapą vyskupijoje, apie Dievo tarnaitę Stanislawą Leszczyńską iš Lodzės vyskupijos, kuri kartais vadinama „Aušvico pribuvėja“, mat čia, kaip darė prieš II Pasaulinį karą ir po jo, priėmė daugybę naujagimių, apie 3000. Ji griežtai atsisakė raginama juos nužudyti. Tai darė kiti – apie pusantro tūkstančio kūdikių buvo nuskandinta statinėje, apie tūkstantis kitų mirė nuo šalčio ir iš bado, keli šimtai išvežti į našlaičių namus įvaikinti. Kelios dešimtys naujagimių ir jų motinų sulaukė tos dienos, kai į stovyklą įžengė išvaduotojai. Šiomis baisiomis aplinkybėmis, kaip paliudijo daug moterų, Stanislawa Leszczyńska, jos nuoširdi ir meili globa, pastangos užtikrinti, kiek įmanoma, nėštumo priežiūrą ir gimdymą, jos tvirtas ir ramus charakteris dažnai buvo vienintelis žmogiškos šilumos spindulys baisiojoje mirties stovykloje atsidūrusioms moterims.  Jos užrašų pagrindu vėliau išleistos sukrečiančios biografinio pobūdžio knygos, pastatytas dokumentinis filmas. Ji taip pat buvo ištvermingos ir nuolatinės maldos, romaus, bet tvirto kaip uola tikėjimo moteris, paprašiusi ją palaidoti su pranciškonišku abitu. (RK / Vatican News)

2024 gegužės 06, 14:43