Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios sinodas: negalime nustoti gintis
Graikų katalikų vyskupų sinodo deklaracijoje minimas Šventojo Sosto spaudos salės patikslinimas, kad „baltos vėliavos“ įvaizdis buvo pasiūlytas žurnalisto klausime. Popiežius juo pasinaudojo, bet ne tam, kad siūlytų pasiduoti, o kad pabrėžtų, kaip visada daro, paliaubų ir derybų būtinybę. Pasak sinodo, šį kartą jis nori pabrėžti ne tiek popiežiaus žodžius, bet Ukrainos, kuri yra Rusijos invazijos auka, perspektyvą, daugumos ukrainiečių poziciją. Visiems, Ukrainoje ir kitur, yra aišku, kad ji sužeista, bet nepalaužta, pavargusi, bet tvirta. Ukrainiečiai negali nustoti gintis, nes pasiduoti reiškia mirtį.
Pasak deklaracijos, Rusijos vadovas yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs šio karo tikslus, jiems pritaria daugiau nei pusė to krašto gyventojų, įskaitant Rusijos Ortodoksų Bažnyčios galvą ir kitus vadovus. Rusijos vadovo supratimu, nėra Ukrainos, nėra Ukrainos istorijos, nėra Ukrainos kalbos, nėra nepriklausomo Ukrainos religinio gyvenimo. Viskas, kas ukrainietiška, tėra ideologinis konstruktas, kurį reikia sunaikinti. Iš šios perspektyvos Ukraina nėra realybė, o tiesiog „ideologija“, kuri dar ir pavadinta nacistine. Nacistais paprasčiausia tampa tie, kurie atsisako būti rusais ir priimti Rusijos valdžią. Jie nebėra vadinami žmonėmis, nustoja teisės egzistuoti ir turi būti sunaikinti. Karo nusikaltimai Rusijos okupuotose teritorijose visiems ukrainiečiams ir geros valios žmonėms rodo aiškų šio karo tikslą – sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius.
Taip pat verta pridurti, kad bet kokia Rusijos okupacija virsta Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios, savarankiškos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios naikinimu, visų Rusijos dominavimui nepritariančių religinių ir kultūrinių organizacijų slopinimu.
Ukrainiečiai ginsis, nes žino, kad nėra kito pasirinkimo. Naujausia istorija rodo, kad tikrų derybų su dabartiniu Rusijos vadovu negali būti. 1994 metais Ukraina atsisakė savo branduolinio arsenalo, kuris tuo metu buvo trečias pagal dydį pasaulyje – didesnis nei Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Kinijos kartu sudėjus. Mainais pažadėtos saugumo, teritorinio vientisumo (įskaitant Krymą) ir nepriklausomybės garantijos, kurias V. Putinas privalėjo gerbti. 1994 m. Budapešto memorandumas, kurį pasirašė Rusija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, dabar nėra vertas net popieriaus, ant kurio parašytas. Taip bus su bet kokiu susitarimu, kuris būtų sudarytas su V. Putino Rusija po „priverstinių derybų“, įsitikinę Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios nuolatinio sinodo nariai. Tad, nepaisant įvairių siūlymų derėtis, ukrainiečiai ir toliau gins savo laisvę ir orumą kovodami už tvarią ir teisingą taiką savo šaliai ir pasauliui. „Ukrainiečiai tiki laisve ir Dievo duotu žmogaus orumu. Jie tiki tiesa, Dievo tiesa. Jie įsitikinę, kad Dievo tiesa nugalės“, – rašoma deklaracijoje, kuri buvo paskelbta kovo 11 dienos rytą. (RK /Vatican News)
