Paieška

Ikonos Ikonos 

Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (sausio 7 d.)

Telšių vyskupijos kurija šią savaitę pateikė pranešimą apie sausio 2 dieną Žemaičių Kalvarijoje vykusius atlaidus. Šv. Mišiose tikintieji drauge su Telšių vyskupu Algirdu Jurevičiumi ir Plungės dekanato kunigais meldė pasauliui taikos ir ramybės. Homilijoje Telšių vyskupas, komentuodamas skaitinį iš Pirmojo Jono laiško, aptarė antikristo figūrą Šventajame Rašte ir šios temos aktualumą mūsų dienomis.
Giedrius Tamaševičius:

„Mes, palydėdami senuosius metus ir sutikdami Naujuosius, linkėjome, kad ateinantys metai būtų geresni. Gal kiek jus nuliūdinsiu, bet Biblija to mums nežada. Ji sako, kad kuo toliau, tuo krikščionims pasaulyje bus sunkiau, nes prieš pasaulio pabaigą suaktyvės antikristo veikla. Pagrindinis antikristo tikslas – griauti Dievo tvarką. Tai vyksta per šeimos griovimą, per įvairias dorovinio gyvenimo „laisves“, vietoj tikrojo tikėjimo siekiama įbrukti kokį nors pigų pakaitalą – tikėjimą likimu, amuletais, talismanais, zodiakais ir taip toliau,“ – kalbėjo Telšių vyskupas įspėdamas ir dėl savotiško kulto, susijusio su vadinamaisiais drakono metais. Algirdas Jurevičius ragino pasitikėti Viešpačiu ir nepasiduoti piktojo suvedžiojimams, o įkvėpimo šiai kovai kvietė semtis iš krikščionių tradicijos perduodamo pasakojimo apie senąjį drakoną nugalėjusį arkangelą Mykolą ar ietimi slibiną pervėrusį šventąjį Jurgį. Baigdamas homiliją vyskupas tikintiesiems, pradėjusiems  2024-uosius mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus metus, linkėjo sveikatos, ramybės, taikos ir Aukščiausiojo palaimos, drauge melsdamas, kad  Mergelė Marija, kuri sutraiško drakoną, užtartų ir gintų mus nuo įvairių antikristų ir kitų neprietelių.

Sausio mėnesio „Artumos“ numerio laišką skaitytojams žurnalo redaktorius Darius Chmieliauskas taip pat pradeda linkėdamas ramybės ir taikos. Šį palinkėjimą visų pirma skirdamas broliams ir seserims katalikams.

Taikos ir ramybės poreikį šių dienų Bažnyčioje atskleidžia toliau laiške skaitytojams pateikiami klausimai, aktualūs visų Kristaus mokinių ir bičiulių  sąžinės peržvalgai:

„Ar tik vadinamės tokiais, ar iš tiesų tokie esame? Ar tikrai norime tokie būti? Ką dėl to darome? Ar įsiklausome į Kūdikėlio Jėzaus balsą, į Dievo Žodį, į Marijos ir Juozapo tylą bei jų nuolankų tikrovės priėmimą?.. Ar kuo garsiau skelbiame savo įsivaizduotą, įsitikintą, įsikabintą „tiesą“, nebandydami pirmiausia tyloje, maldoje ir pasitikėjime išgirsti: o ką Viešpats mums nori pasakyti per Motinos Bažnyčios lūpas? O jeigu tai neatitinka mano įsivaizdavimo, tai galiu skelbti kone pasaulio pabaigą ar dar baisiau – niekinti savo brolius, seses (ar net tėvus) Kristuje?! Argi tai nėra viena iš labiausiai džiuginančių šėtono – melo tėvu ir senąja gyvate vadinamo – pergalių, kuomet, užuot savimi liudiję pasauliui Jėzaus meilę ir šlovinę dangiškąjį Tėvą, krikščionys ima vienas kitą dergti...“. Išsakęs didelį rūpestį dėl tarp Bažnyčios narių vis kylančios nesantaikos, „Artumos“ redaktorius ragina nenusiminti:

„Jau vien tai, kad per du tūkstantmečius Jėzaus Nuotakos Bažnyčios nenugalėjo jokie priešai (nei juo labiau savieji), tai tik paliudija, kad Dievas laikosi savo pažadų ir Ji tikrai nesugrius! O tie, kas myli Jėzų, nori likti ištikimi Tėvui ir būti atviri Šventajai Dvasiai – tie išlieka ištikimai įsikibę į ranką Motinai Bažnyčiai, pačios Trejybės sugalvotai, įkurtai ir palaikomai!“

„Kad Dievo žodis neskęstų pasaulio jūroje: grimztu ar uždegu vilties švyturį?“ Taip pavadintą diskusiją praėjusių metų pabaigoje surengė Kauno arkivyskupijos „Caritas“. Mintimis apie „Carito“ veiklos komunikaciją dalijosi arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, „Artumos“ redaktorius diakonas Darius Chmieliauskas, Lietuvos „Carito“ komunikacijos koordinatorė Ieva Urbonaitė ir pokalbį moderavusi Kauno „Carito“ vadovo pavaduotoja Milita Žičkutė-Lindžienė. Diskusijoje nuskambėjusios įžvalgos skaitytojams pristatomos sausio mėnesio „Artumos“ žurnalo numeryje, o jų esmę taikliai perteikia šie arkivyskupo Kęstučio Kėvalo žodžiai: „Kukli žinia – įvyko, atsitiko, nuvažiavo, susitiko – gali padrąsinti prisidėti prie gerumo darbų. Ir priešingai – neigiama žinia gali užkrėsti nevilties virusu, kad viskas blogai ir nebus nieko gero... Turbūt esate girdėję pokalbių, kur žmonės tiesiog konkuruoja, kas ką baisiau pasakys.

Visiškai kitaip pradedi jaustis matydamas žmogų, kuris toks pat, kaip aš, tokioje pačioje banguotoje jūroje, tačiau ne tik neskęsta, bet dar ir kitam gera daro! Tokia komunikacija sako, kad iš esmės šis pasaulis yra gražus, nes jis – Tėvo namai.“ – Kaune surengtoje diskusijoje apie „Carito“ veiklos komunikaciją kalbėjo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Giedrius Tamaševičius

2024 sausio 07, 14:09