Iš Mongolijos „mažosios kaimenės“ – sinodiškumo pamoka
Rufina Chamingerel, sielovados darbuotoja, šeštadienį, rugsėjo 2 d., per susitikimą Ulan Batoro katedroje kreipėsi į popiežių Pranciškų. Ji pasakė: „Vis dar nežinau, kaip išversti žodį „bendrystė“ į mūsų kalbą... Mūsų Bažnyčia yra toje tipiškoje vaikiškoje fazėje, kai nuolat klausinėjama savo tėvų... Mums labai pasisekė, kad mes neturime daug katechetinių knygų mūsų kalba, bet turime daug misionierių, kurie yra gyvos knygos. Norėčiau pabrėžti Sinodo ir sinodiškumo veiksmingumą. Per Sinodo procesą mūsų tikintieji, ypač sielovados darbuotojai, dar geriau suprato tikrąją Bažnyčios prigimtį ir turėjo aiškesnę mūsų parapijų viziją“. Tai vertinga sinodiškumo pamoka iš katalikų „mažosios kaimenės“ Mongolijos stepėse. Čia vykdytas sinodinis darbas padėjo labiau suprasti tikrąją Bažnyčios prigimtį.
Popiežius Pranciškus savo kalboje Mongolijos katalikams norėjo pabrėžti šį žodį: bendrystė. Pasak jo, „Bažnyčia negali būti suprantama remiantis vien funkciniu kriterijumi. Ne, Bažnyčia nėra funkcionali įmonė“, o kažkas kita. Žodis „bendruomenė“ gerai paaiškina, kas yra Bažnyčia: „Šiame Bažnyčios kūne vyskupas veikia ne kaip įvairių sudėtinių dalių moderatorius, galbūt remdamasis daugumos principu, o vadovaudamasis dvasiniu principu. Pats Jėzus dalyvauja per vyskupo asmenį, kad užtikrintų bendrystę savo Mistiniame Kūne“.
„Bažnyčia yra bendrystė“ – tai pavadinimas knygos, kurią septintojo dešimtmečio pradžioje parašė būsimas Tikėjimo mokymo kongregacijos sekretorius ir kardinolas, dominikonas Jerome’as Hameris. Bendrystės ekleziologija, patvirtinta 1985 m. Vyskupų sinode, yra „pagrindinė Vatikano II Susirinkimo dokumentų idėja“.
Pranciškus ne kartą sakė, kad demokratinis daugumos ir mažumos principas netaikomas Bažnyčios gyvenimui. Popiežius iš Mongolijos sostinės priminė: „Vienybė Bažnyčioje nėra tvarkos ir pagarbos reikalas, taip pat nėra gera strategija „būti darnia komanda“; tai tikėjimo ir meilės Viešpačiui klausimas, tai yra ištikimybė jam, todėl svarbu, kad visi Bažnyčios komponentai susijungtų aplink vyskupą, kuris atstovauja gyvajam Kristui savo tautoje, kurdamas sinodinę bendrystę, kuri jau pati yra skelbimas ir kuri padeda įkultūrinti tikėjimą“.
Dabar vykstantis Sinodas yra galimybė įgyti patirties ir įsisąmoninti, ką reiškia išgyventi bažnytinę bendrystę ne pagal pasaulietinę logiką, ne pagal individualias ar grupių iš anksto parengtas darbotvarkes, o iš naujo atrandant bendrystę maldoje ir įsiklausyme į kitus, kai kiekvienas leidžiasi vedamas Šv. Dvasios ir taip įgyvendinamas esminis Bažnyčios aspektas.
Popiežius Pranciškus yra sakęs, kad šiuo metu, kai daug kalbama ir mažai klausomasi, o bendrojo gėrio jausmas gali susilpnėti, visa Bažnyčia pradėjo kelionę iš naujo atrasdama žodį „kartu“. Eiti kartu, kalbėtis kartu. Iš Azijos širdies, iš Mongolijos, iš gimstančios bažnyčios, esančios taip toli nuo Romos, bet taip arti popiežiaus širdies, atsklinda pamoka Sinodo tėvams ir motinoms, kurie po kelių dienų susiburs apie Petro įpėdinį melstis, klausytis vieni kitų ir kartu suprasti, kaip skelbti Evangeliją mūsų laikų moterims ir vyrams.
(DŽ/Vatican News)
