Kardinolas Willemas Jacobusas Eijkas: apie kankinius
Jis papasakojo apie dvi Bažnyčios Olandijoje įžymias asmenybes, susiedamas jas su popiežiaus įsteigta komisija dėl Bažnyčios naujųjų laikų kankinių ir liudytojų sąrašo sudarymo jubiliejinių 2025-ųjų Šventųjų metų proga.
Kardinolas dalijosi apie mintis ir apie priežastis paskatinusias popiežių steigti šią komisiją. Anot kardinolo W. J. Eijko, visų pirma reikia atminti, kad krikščioniškas tikėjimas yra šiandien pasaulyje labiausiai persekiojamas tikėjimas. Apgailėtina, kad apie tai nedaug kalbama Europoje, nors tai yra įvairių organizacijų gerai dokumentuotas faktas. Be to, Vakarų Europoje vyksta tylus krikščionybės persekiojimas. Sunku liudyti ar išreikšti tikėjimą. Pavyzdžiui ligoninėse ar mokyklose dirbantys katalikai turi būti apdairūs reikšdami savo tikėjimą. Anot Olandijos kardinolo, 70 metų amžiaus W. J. Eijko, dar viena popiežiaus komisijos steigimo priežastis: nūdieną žmonės nesidomi sistemingu krikščioniškojo tikėjimo aiškinimu. Tačiau jie vis vien domisi tikėjimu,svarbiausi jų klausimai: „Kaip tikėjimas į Jėzų veikia tavo gyvenimą?“ ir „Kaip asmeniškai patiri Jėzų?“. Todėl asmenų biografijos sako daugiau nei sisteminis tikėjimo aiškinimas. Žmonės mėgsta žiūrėti filmus ir skaityti knygas apie herojus. Kankiniai nūdienos žmonėms tam tikra prasme yra herojai, sakė kardinolas W. J. Eijkas.
Žinoma, iš katalikiškos perspektyvos jie nėra jokie herojai, o šventieji, kurie taip mylėjo Kristų, kad buvo pasirengę už jį paaukoti gyvybę. Tačiau kaip tai įmanoma, kad meilė Kristui gali nuvesti žmones taip toli, kad jie už jį atiduotų savo gyvenimą, išgyventų baisiausius kankinimus? Todėl svarbu pažvelgti į kankinių mums duodamą pavyzdį, sakė kardinolas.
Paminėjęs garsųjį karmelitų kankinį ir šventąjį t. Titą Brandsmą, kurį naciai nužudė todėl, kad jis atsisakė spausdinti nacių propagandą, pasisakė prieš nacius ir priešinosi antižydiškiems įstatymams, kardinolas W. J. Eijkas pasidalijo mintimis apie jo pastoracijai reikšmingą jo pirmtako Utrechto arkivyskupijoje kardinolo Johanneso de Jongo kankinystės pavyzdį.
Utrechto arkivyskupas Johannesas de Jongas buvo geras žmogus, nebuvo herojus, bet juo tapo per Antrąjį pasaulinį karą, sakė jo įpėdinis W. J. Eijkas.
Jis buvo drąsus ganytojas. Kartu su protestantų pastoriumi parengdavo tekstus, kurie vietoj homilijos buvo skaitomi protestantų ir katalikų bažnyčiose. Jis žinojo, kad naciai jo nesuims už tai, nes anuomet Bažnyčia Olandijoje buvo labai gausi ir įtakinga, bet keršys persekiodami kitus. Tuose tekstuose buvo sakoma, kad nacistinė ideologija nesuderinama su krikščionybe. Juose buvo protestuojama prieš žydų deportavimą. Po iš sakyklos perskaitytos žinios buvo suimtos šv. Edita Stein (Europos globėja) ir jos sesuo Rožė, jos buvo išvežtos į koncentracijos stovyklą Olandijoje, vėliau perkeltos į Dachau, kur mirė dujų kameroje.
Kiti buvo baudžiami už arkivyskupo J. de Jongo parengtus ir jo prašymu kitų kunigų viešai perskaitytus tekstus. Popiežius Pijus XII labai gerbė arkivyskupą, todėl 1946 m. jį paskyrė kardinolu.
Prieš metus Yad Vašemo holokausto memorialas kardinolą J. de Jongą pripažino Tautų teisuoliu. „Todėl labai didžiuojuosi šiuo savo pirmtaku, – pažymėjo dabartinis Utrechto arkivyskupas kardinolas W. J. Eijkas. – Man jis yra labai svarbus pavyzdys, kaip išreikšti krikščionišką tikėjimą ir su juo susijusius probleminius reikalus. Jis tai darė atvirai – drįsto šitaip elgtis. Man jis yra naujųjų laikų kankinio pavyzdys: jis sakė tiesą, kad nacių ideologija nesuderinama su krikščioniškuoju tikėjimu, bet tai sakyti buvo labai pavojinga ir daugelis nuo to nukentėjo, nes kiti buvo baudžiami už tai, ką darė arkivyskupas J. de Jongas.“ (SAK/Vatican News)
