Kard. P. Parolinas: karas atgaivina totalitarinę nostalgiją
Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas aukojo baigiamąsias Mišias neseniai kamaldulių vienuolyne surengtoje konferencijoje, skirtoje paminėti aštuoniasdešimtąsias vad. Kamaldolio kodekso metines. 1943 m. šiame vienuolyne susibūrusi grupė katalikų intelektualų, pasauliečių ir dvasininkų, remdamasi Bažnyčios socialiniu mokymu parengė dokumentą, apžvelgiantį visuomenės problemas, santykius tarp valstybės ir asmens, bendrojo gėrio ir asmeninės laisvės.
Nors šiandien, pasak kardinolo Parolino, istorinis ir bažnytinis kontekstas pasikeitė, baimė dėl karo Europos širdyje yra tokia stipri, kad, anot jo, „atrodo, norima atgaivinti makabrišką totalitarinę nostalgiją“.
Apžvelgdamas sekmadienio liturgijos palyginimus iš Mato Evangelijos – apie kviečius ir piktžoles, garstyčių sėklas ir raugą, kardinolas patikslino, kad „Dievo šventumas yra ten, kur mirtis, menkystė, blogis“. Jis pabrėžė, kad dangaus karalystė persipina su mūsų patirtimi, su mūsų istorija, su mūsų asmenine patirtimi. Palyginimai visų pirma pabrėžia atotrūkį tarp skirtingų realybių; būtinybę suprasti, ką reiškia būti pasaulyje, ir, galiausiai, žinoti, kaip laukti.
Pasak kardinolo, tikinčiojo problema yra dvejopa: priešintis blogiui ir gyventi pagal tikėjimą, neieškant patogių kelių. Jėzaus mesianizmas nėra politinis, nelinkęs išreikšti valstybės, pasaulietinės galios. Dangaus karalystės buvimą istorijoje jis mato kaip spragą, prieštaravimą, slėpimąsi.
Dabar išgyvename antropologinį lūžio tašką, kuris tarsi nori priversti suabejoti pačiu tikėjimu. Pasak kardinolo Parolino, reikia tikslių įžvalgų, kad suprastume dabarties vyksmą ir poreikį sukurti tinkamą kultūrą, kuri šiandien yra iš esmės nauja. Šiandien tai yra visos Dievo tautos pareiga. Kardinolas Parolinas tikisi, kad padaugės susitikimų, konferencijų, centrų, galimybių bendrai apmąstyti ne tik pilietinius ir socialinius, bet ir tikėjimo klausimus. Šiuo požiūriu dabartinis Sinodas yra to išraiška, nes jame dalyvauja ir tikintys pasauliečiai.
Kad Bažnyčia dalyvautų demokratiniame pilietinės visuomenės ir institucijų augime šiandien reikia tvirto tikėjimo krikščionių vyrų ir moterų, kurie visose gyvenimo srityse liudytų vertybes ir elgesį, kuriuos jų tikėjimas ir toliau brandina ir be kurių ši visuomenė nebus geresnė. Kardinolas įspėjo apie perdėto individualizmo pavojų, suteikiantį žmonėms ne laisvę, kurios jie tikėjosi, ne laimę, kurios jie ieško, o savęs vartojimą. „Turime susigrąžinti troškimą norėti kitam gero, jį pripažinti, gerbti, – pabrėžia jis. – Dangaus karalystė nepastebimai auga žmonijos istorijoje, ten, kur trokštama visiško žmogaus orumo, kur gyvuoja pagarba asmenų ir tautų laisvei, kur gyvuoja atjauta kitiems, ir tai jau yra Dievo ilgesys“, – apibendrino kardinolas P. Parolinas.
(DŽ/Vatican News)
