Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (gegužės 14 d.)
Knygą išleido „Magnificat leidiniai“. Šia proga Lionginą Virbalą pakalbino Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė. Straipsnis skelbiamas naujienų portale lrt.lt.
Pasakojimą apie knygos atsiradimą arkivyskupas pradėjo nuo žodžių apie kiekvieno patiriamą poreikį stabtelėti, neskubėti, pabūti ramiai: „Kaip gera, kai stabtelėjimas susijungia su gilesniu žvilgsniu, susimąstymu, Evangelijos eilutės atidžiu skaitymu. Tikriausiai visi tam pritartų, bet... kaip sunku sustoti. Mums visada reikia „rasti laiko“, net ir momentams, kai norime neskubėti. Bet sekmadienio, o taip pat maldos stabtelėjimas nėra dar vienas punktas eilinių užduočių ir bėgimo kalendoriuje. Tai kitoks laikas, leidžiantis nauju žvilgsniu pamatyti visus darbus bei skubėjimus, visą savo gyvenimą. Rašydamas sekmadienių evangelijų apmąstymus „Facebook“ paskyroje, norėjau skaitytojus pakviesti taip stabtelėti, o ne vien bėgti per nesibaigiančias naujienas, dažnai tokias bereikšmes. Gal skaitytojų ir nebuvo labai daug – keli šimtai ar keli tūkstančiai, bet tai ne tiek svarbu. Džiugu, kad tie tekstai žmones prakalbino, pakvietė pačius pagalvoti, davė naują impulsą sekmadieniui, o gal ir savaitei.“
Knyga išsiskiria ir tuo, kad joje skaitytojui paliekama erdvės pačiam apmąstyti joje keliamus klausimus. Arkivyskupas Lionginas Virbalas pabrėžė sąmoningai siekęs, kad meditacijų tekstai nebūtų „sukramtyti“: „Norėjau ir noriu, kad patys skaitytojai galvotų, ieškotų atsakymų, mąstytų. Niekas neverčia sutikti su tuo, kas parašyta. Tai mano asmeninės mintys. Dievo Žodis kiekvieną prakalbina savaip; net tas pats tekstas skaitomas po kurio laiko, jau kitaip nuskamba, atskleidžia kitus akcentus. Kartais ir aš pats neturėjau atsakymų, taigi dalinausi klausimais. Visi esame kelyje, tikėjimo kelyje. Nėra taip, kad vieni viską žinotų ir tarsi nuo kokio kalno ar bokšto reguliuotų kitų judėjimą. Visi einame kartu padėdami vieni kitiems, dalindamiesi savo žiniomis, patirtimi, paskatindami ir palaikydami vieni kitus.“
Praėjusį sekmadienį Lietuvoje minėtos Motinos dienos proga dienraštis Bernardinai.lt paskelbė išsamų Jurgos Žiugždienės pokalbį su rašytoja, trijų vaikų mama Laura Sintija Černiauskaite. Atsakydama į klausimą, kaip atsivertimo patirtis ir tikėjimas praturtino jos motinystę, rašytoja kalbėjo:
„Kai maldoje išgyvenu Dievo dvasios artumą, iš Jo mokausi būti su savo vaikais. Banaliai pasakius, kaip mane myli Viešpats, taip aš stengiuosi mylėti savo vaikus. Tarsi nieko nereikalaudamas, su didžiule meile Viešpats duoda žmogui daug erdvės, tačiau Jo meilė vis dėlto yra ganėtinai reikli, nes įpareigoja pasirinkti teisingai. Jo suteikta laisvė nereiškia daryti bet ką, kas tik šaus į galvą. Suvokdamas, kad Viešpats nuolat nenuleidžia nuo tavęs mylinčio žvilgsnio, stengiesi gyventi taip, kad Jo neįskaudintum. Konkrečiose situacijose Jo akivaizda padeda susivokti, kas Jam patinka, o kas – ne. Panašiai stengiuosi mylėti ir savo vaikus. Tai reiškia, kad jie turi patirti nuolat į juos nukreiptą žvilgsnį, dėmesį, mano rūpestingą buvimą jų gyvenimuose. Aišku, kiek man pavyksta. Iš tiesų tikėjimas man labai praplėtė suvokimą, kas yra Motina, ir užaugino jos vertę kone iki šventumo.“
Kauno arkivyskupija informuoja apie gegužės 10 d. Kauno kurijoje vykusią dvasininkų nuolatinio ugdymo konferenciją ekologijos ir ekologinio sąmoningumo tema, kuriai skirti ypatingą dėmesį įkvepia popiežiaus Pranciškaus enciklika Laudato siʼ. Pagrindinį pranešimą konferencijoje perskaitė kun. Oskaras Petras Volskis, neseniai Lenkijoje apsigynęs disertaciją iš pastoracinės teologijos ir ekologijos srities.
„Bažnyčia prisideda prie ekologinių klausimų sprendimo įvairiais būdais ir priemonėmis – atskirų žmonių ir visuomenės evangelizacija, praktiniais ekologiniais sprendimais, auklėjimu ir švietimu ugdant sąmoningumą, dvasingumą ir moralę, skatinant visuomenės gerovę ir bendradarbiavimą“, – kalbėjo pranešėjas, atkreipdamas dėmesį, kad Bažnyčia, siekdama ugdyti ekologinį sąmoningumą, įsitraukia į dialogą visuomenėje, bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis. Tačiau bendradarbiavimas ne visuomet būna sklandus, nes kai kurie judėjimai už ekologiją ignoruoja Bažnyčią kaip savo bendradarbę. Maža to, kaltina krikščionis dėl ekologinių problemų, neva kilusių dėl to, kad pagal Bibliją žmogui buvo leista žemę valdyti, esą dėl to ekologinė krizė buvusi tarsi „užprogramuota“. Kunigas Oskaras Petras Volskis pabrėžė, kad toks požiūris yra nepagrįstas, nes Dievui gėris yra ne vien žmogus, bet ir visa kūrinija, todėl žmogus turi gerbti kiekvieno kūrinio gerumą. Galiausiai, būtent nuo žmogaus sąmoningumo priklauso sveikų santykių su aplinka kūrimas.
Remdamasis disertacijoje pateikiamomis išvadomis pranešėjas įvardijo ir konkrečias iniciatyvas, kurių parapijų bendruomenės galėtų imtis, įgyvendindamos Bažnyčios mokymą ekologijos klausimais. Jo teigimu, ekologinio sąmoningumo tema galėtų labiau atsispindėti katechezėse, dvasinėse konferencijose, su ja susiję klausimai turėtų būti įtraukti į sąžinės patikrinimus, susieti su pasninku, plėtojant padėkos, palaiminimų, piligrimystės tradicijas. Kun. Oskaras Petras Volskis taip pat kvietė „įkomponuoti“ ekologiją statant naujas bažnyčias, „žalinant“ parapijų aplinką, ugdant ekologinę kultūrą, skatinant sekmadienio poilsį ar netgi kviečiant kapų priežiūrai atsisakyti plastiko.
Giedrius Tamaševičius
