Savaitė Lietuvoje (gegužės 21 d.)
Jubiliejaus proga internetinėje Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino svetainėje ofs.lt skelbiamas straipsnis, kuriame paminimos klarisių įsikūrimo aplinkybės, aptariamas jų gyvenimo būdas ir reikšmė vietos Bažnyčiai. Čia rašoma: „Kalbant apie šv. Klaros aktualumą šiandien, verta prisiminti pamatines klarisėms būdingo kontempliatyvaus gyvenimo vertybes: tylą, dėmesingą klausymąsi, pašaukimą į vidinį gyvenimą, pastovumą. Seserys įsitikinusios, kad prie greitų pokyčių pripratusiai visuomenei būtinas tam tikras pastovumas. Nuolat skubantis žmogus nori sugrįžti ten, kur galėtų nurimti, pasijusti reikalingas.“ Vienuolyno kertinio akmens pašventinimo dieną motina magistrė Margherita Pellizzari kalbėjo: „Kretingoje įsikūrus šv. Klaros seserims, niekas nebeturėtų jaustis vienišas, nes, nors ir būdamos tyliai pasislėpusios, savo širdyje ir gyvenime trokštame būti visiems artimos seserys“.
Straipsnyje taip pat paaiškinama, kad klarisių veiklos pobūdį lemia vietos Bažnyčios poreikiai. Kretingoje gyvenančios seserys kepa komunikantus, gamina rožinius, siuva ir siuvinėja. Klarisės gyvena iš savo rankų darbo ir Dievo malonės, kuri pasireiškia per geradarius. „Šiandien galime pasidžiaugti, kad turime nemažai geradarių, palaikančių mus ne tik pinigine auka, bet ir pasidalijančių gėrybėmis, geru žodžiu, pagelbstinčių įvairiuose darbuose. Mes neatliekame darbų, kurie neštų didelį pelną, kaip to ir norėjo šventoji motina Klara. Daugiausia tai paprasti rankų darbai, patarnavimai Bažnyčios labui. Mes pasitikime Apvaizda ir lydime savo geradarius užtarimo malda“, – sako jau dvidešimt penkerius metus Kretingoje gyvenančios šv. Klaros seserys.
Gegužės 21-ąją Klaipėdoje įvyko tradicinis Mažesniųjų brolių ordino rengiamas „Vilties bėgimas 2023“. Brolis Benediktas Jurčys – šio renginio sumanytojas ir puoselėtojas – interviu dienraščiui „Vakarų ekspresas“ džiaugėsi, kad „Vilties bėgimas“ – tai onkologinių ligonių ir jų artimųjų dvasios pergalė prieš baimę, abejingumą, sąstingį ir tingulį.
Brolis pranciškonas išreiškė viltį, kad prieš šešiolika metų sumanyto renginio dalyvių skaičius augs su kiekvienais metais; kad tokiu būdu bus ne tik ugdomos solidarios, pilietiškos asmenybės, bet ir toliau prisidedama prie Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklos.
„Vilties bėgimo“ proga straipsnis pasirodė ir dienraštyje „Bernardinai.lt“. Jame Saulenos Žiugždaitės kalbinamas brolis Benediktas Šv. Pranciškaus onkologijos centrą palygino su kepenimis:
„Jos valo sergančiuosius ir jų artimuosius nuo psichologinių ir pseudoreliginių stereotipų, juos perdirba ir detoksikuoja visa, kas žemina žmogaus orumą. Mūsų „kepenys“ yra sveikos. Mums būtų kur kas lengviau, nejaustume sunkumo, jeigu Lietuvoje atsirastų daugiau tokių centrų, dovanojančių žmonėms viltį, paguodą, grožį, šviesą, džiaugsmą. Šis centras tapo savarankiškas ir atsakingas; jis nėra svetimas ligoniams ar atsiskyręs nuo visumos, priešingai – atsiranda vis naujų terapijos žanrų, atrandame gilų išgijimą Dievo meilėje. Drąsiai galiu pasakyti, kad dešimties metų centro veiklos istorijoje išryškėjo dvasinė pranciškoniškoji tradicija, gelbstinti nuo Dievo ir žmonių kaltinimo dėl atsiradusių psichologinių ir fizinio kūno žaizdų. Nepasakysiu per daug – „Vilties bėgimas“ yra Dievo trauklapis ant mūsų žaizdų, “ – kalbėjo brolis Benediktas Jurčys.
Centrinės Europos jėzuitų provincijos svetainė jezuitai.lt praneša apie gegužės 12–14 dienomis Šiluvoje įvykusį Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės narių ugdymo savaitgalį tema „Mano ir mūsų ištikimybė pašaukimui“. Rimos Bacevičienės straipsnyje rašoma, kad mokymams vadovavo sesuo eucharistietė Marija Gudė SJE ir tėvas jėzuitas Mindaugas Malinauskas SJ. Sesuo Marija priminė, jog krikščionys turi ne vieną pašaukimą, tačiau svarbiausias iš jų – pašaukimas į tobulumą per meilę. Tarp pagrindinių pašaukimui kylančių iššūkių ji minėjo sielos ligas, ydas ir tai, kaip jos viena kitą įtraukia. Dalyviai sužinojo, kokie yra gundymo anatomijos etapai ir kaip išlikti budriems, gebėti laiku ištarti „ne“.
Tema „Įžvelgti kelius vilčiai“ kalbėjęs tėvas Mindaugas priminė, kad Jėzus įsikūnyti gali tik per viltį. Ugdymo savaitgalio dalyviai mokėsi net ir sunkumuose, kančioje atpažinti prasmę, ugdyti viltį, vengti murmėjimo.
Gegužės 13 dienos vakarą Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje šešios Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės narės laikinai įsipareigojo bendruomenei Dievo ir Mergelės Marijos akivaizdoje.
Giedrius Tamaševičius
