Lenkijos vienuolynas tapo namais Ukrainos moterims ir vaikams
Peremislyje gyvenančios seserys nuo pat pirmųjų karo valandų ėmėsi padėti bėgantiems iš Ukrainos žmonėms. S. Ewa Mehal sako, kad nuo pat pradžių vienuolės ėmė dalyti maistą, gėrimus pasienio punkte esančioje geležinkelio stotyje ir pabėgėlių centre. Maistą nešė daug žmonių, bet pabėgėliai nakvojo stotyje, tada seserys nutarė suteikti jiems nakvynę, ypač mamoms su vaikais, seneliams, žmonėms su negalia. „Eidavome į stotį ir siūlydavome jiems pernakvoti pas mus, tada savo automobiliu parsiveždavome pas save“, – sakė s. Ewa. Tačiau tai nebuvo lengva pabėgėliams – eiti pas nepažįstamus žmones. Reikėjo įgyti jų pasitikėjimą, įveikti kliūtis, kadangi jie nerimavo kas bus toliau ir norėjo likti prie sienos.
S. Ewa apibūdina pirmąją pagalbą, kurią teikė įbaugintiems pabėgėliams: visų pirma duodavo karšto maisto, tada žmonės galėdavo nusiprausti, gaudavo nakvynę. Seserys įrengė sandėliuką, kur sudėjo būtiniausius dalykus, kuriuos dovanodavo daugybė geradarių. Žmonės atvykdavo pervargę, kai kada – tiesiog iš slėptuvių. Sunkiausia būdavo mamoms su mažais vaikais. Mažiausias kūdikis – trijų savaičių. Mamoms su naujagimiais reikėjo sukurti ypatingas sąlygas ir teikti priežiūrą kūdikiams. Vaikams seserys kieme įrengė žaidimų aikštelę, kur atvykę vaikai, net vėlų vakarą, puldavo žaisti. Kartais seserims tekdavo vykti į stotį ir naktį – jei kažkam reikėdavo pagalbos, savanoriai iš stoties joms paskambindavo, kad yra šeima ar mama su vaiku, kurie neturi kur nakvoti. Vienuolės atsiveždavo juos pas save, o kitą dieną jie tęsdavo kelionę traukiniu tolyn.
Į vienuolyną kasdien atvykdavo apie 40 žmonių, seserims padėdavo kiti jų kongregacijos vienuolynai. Kelios vienuolės buvo gyvenę Ukrainoje, mokėjo ukrainiečių kalbą, tad padėdavo susikalbėti su atvykėliais. Įsitraukė daugybė žmonių, tai padėjo teikti pagalbą greitai ir veiksmingai. S. Ewa Mehal pabrėžia, kad padėjo ne tik Lenkijoje, bet ir Ukrainoje ir kitose šalyse gyvenančios Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos tarnaitės – tiek materialia parama, tiek maldomis.
Žmonės, gavę jų pagalbą, labai dėkingi. Viename padėkos laiške šeima širdingai dėkoja už pagalbą, suteiktą jiems vykstant į naujus namus Anglijoje. Prieglobstis vienuolyne padidino jų tikėjimą žmoniškumu, sunkiu metu ištiesta ranka jiems tai tapo Dievo meilės išgyvenimo patirtimi, leido pajusti jo buvimą jų gyvenimuose, leido patikėti, kad Dievas neapleidžia sunkiais momentais ir siunčia angelus jais pasirūpinti. Tokių padėkų daug.
Daugiau nei tūkstantis moterų vienuolynų Lenkijoje vienu ar kitu būdu nuo karo pradžios padeda pabėgėliams. Ukrainoje šiuo metu darbuojasi 154 lenkės vienuolės, tai 40% Ukrainoje gyvenančių seserų. Moterų vienuolijų konferencijos surinktais duomenimis, šiuo metu pabėgėliai glaudžiasi 213 vienuolynų.
(DŽ/Vatican News)
