Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (kovo 11 d.)

Vilniaus arkikatedroje vidudienį aukotos Mišios, arkivyskupas Gintaras Grušas kvietė įsiklausyti į liturgijoje skambėjusį Dievo žodį, rodantį kelią į tikrąją laisvę. Jis pažymėjo, kad Gavėnios laikotarpiu ypatingai išgyvenama tiek asmeninė, tiek visos tautos kelionė iš vergystės į Pažado žemę. Pasak ganytojo, esame linkę pernelyg greit pamiršti, koks galingas išlaisvinančios Dievo rankos stebuklas buvo Kovo 11-osios įvykis. Arkivyskupas kvietė apmąstyti Evangelijos palyginimą apie gailestingąjį tėvą ir du sūnus: ir tautos gyvenime galime įžvelgti jaunėliui palaidūnui būdingą savanaudiškumą, bendro paveldo eikvojimą; vyresniojo sūnaus nuostata tarnauti „sukandus dantis“ kelia grėsmę prarasti gyvenimo džiaugsmą ir tikrą meilę Tėvynei.

Kaune Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęstos Mišios, vyko šventinės eisenos į Vienybės aikštę, iškilmingą minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Kauno arkikatedroje iškilmingas Mišias už Lietuvą aukojęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Evangelijos palyginime gailestingo tėvo įvaizdyje kvietė įžvelgti laisvę dovanojantį Dievą: tik laisvė įgalina drąsiai duoti ir dovanoti. Ganytojas įspėjo dėl pagundos galvoti kad laisvė jau kartą visiems laikams laimėta, ir leistis į kompromisus. Tarp pagundų, kai linkstama „žemiau nuleisti laisvės kartelę“ arkivyskupas minėjo šeimos sampratos, žmogaus gyvybės apsaugos sritis, taip pat bandymus legalizuoti narkotines medžiagas.

Praėjusį sekmadienį minėta Maldos už lietuvius pasaulyje diena. Čikagoje leidžiamame laikraštyje „Draugas“ pakalbintas LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Plačiame interviu jis pasakoja apie darbo barus, perimamus į amžinybę iškeliavus šioje srityje du dešimtmečius dirbusiam prel. Edmundui Putrimui. Arkivyskupas pažymi laiko tėkmės sąlygojamas permainas: Šiaurės Amerikoje lietuvių tebėra daug, jie labai aktyvūs ir ypač organizuoti. Pastaraisiais dešimtmečiais labai pagausėjo lietuvių Europoje. Norvegijoje, Anglijoje, Airijoje gyvena dešimtys tūkstančių lietuvių, kitose Europos šalyse taip pat yra po kelis tūkstančius tautiečių. Pasaulio lietuvių bendruomenei priklauso 55 šalių bendruomenės visame pasaulyje. Paklaustas,  ar Bažnyčia diasporoje išlieka tautiškumo puoselėjimo židiniu, arkivyskupas L. Virbalas SJ paaiškina, kad ypač iki Nepriklausomybės atgavimo tautiškumas ir katalikiškumas buvo labai susiję. Vis dėlto pagrindinė tikėjimo užduotis nėra puoselėti tautinę tapatybę: parapijos yra tam, kad visi drauge pažintume tikėjimą, tikėjimą švęstume ir jį perduotume kitiems. Gerai, jei šioje aplinkoje emigrantai ir jų vaikai gali tapatintis ir su savo tautiškumu, taigi šia prasme lietuviškos parapijos tikrai prisideda prie tapatybės puoselėjimo, tačiau tai yra „pridėtinė vertė“, ne tikslas, – sakė delegatas arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Interviu „Draugui“ parengė Elvyra Kučinskaitė.

Viešojoje erdvėje gyvai domimasi planais atkurti Lietuvoje Konstantinopolio patriarchatui pavaldžias parapijas. „Bernardinai.lt“ dienraštyje redaktorės Aušros Čebatoriūtės parengtame straipsnyje šia tema kalbinamas ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila. Pasak jo, „Konstantinopolio patriarchatui pavaldi Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje egzistavo nuo XIV a., dar XVIII a. čia veikė Konstantinopolio patriarchui tiesiogiai pavaldžios brolijos. Taigi Lietuvoje ir pirmąsias misijas vykdę misionieriai, ir pirmieji Lietuvos ortodoksų šventieji – Vilniaus kankiniai Antanas, Jonas, Eustachijus, šv. Charitina, šv. Daumantas – visi jie buvo Konstantinopolio patriarchato Kyjivo metropolijos tikintieji. Taip pat ir Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolynas, įkurtas 1597 m. netoli Aušros Vartų, buvo tiesiogiai pavaldus Konstantinopolio patriarchui, o ne vietiniam vyskupui“, – sakė kun. G. Sungaila. Anot jo, šiuo metu Lietuvoje vykstantys procesai, kuriais siekiama atkurti Konstantinopolio patriarchato parapijas, nėra naujovė. Žlugus Sovietų Sąjungai, šiuo keliu ėjo daug valstybių. Vieni ryškesnių pavyzdžių – Ukrainos, Moldovos ir Estijos atvejai. Straipsnio antraštė „Tai , kas vyksta – didelis stebuklas“.

Šia tema rašo ir Simonas Bendžius kovo „Artumoje“. Jis be kita ko pažymi, kad politizuotam Maskvos patriarchato hierarchų spaudimui nepasidavę penki ortodoksų dvasininkai sulaukė didžiulio palaikymo iš kitų konfesijų ir kitų šalių krikščionių.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nusprendė pervadinti Aleksandro Puškino muziejų į Markučių dvaro muziejų, taip pat suteikti teisę lengvatinėmis sąlygomis išnuomoti šiame komplekse esančią Šv. Barboros koplyčią Konstantinopolio patriarchato grąžintiems į kunigų luomą ortodoksų dvasininkams.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Janina Bucevičė primena Dievo tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus tarnystės kovo mėnesį minimas reikšmingas sukaktis. Straipsnyje taip pat cituojamas ganytojo laiškas, parašytas per Žemaitiją plūstant karo pabėgėliams: juo raginama karo siaubo akivaizdoje išlikti žmonėmis ir vadovautis krikščioniška artimo meile.

„Respublikoje“ supažindinama su Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno asmenybe, rašoma apie beatifikacijos procesą. Cituojamas vysk. Jono Kaunecko liudijimas apie išgijimą šio Dievo tarno užtarimu. 

Šv. Jono broliai švenčia 30-metį nuo tarnavimo Lietuvoje pradžios. Prieš tris dešimtmečius per šv. Kazimiero iškilmę atvyko pirmieji šv. Jono broliai Vilniuje įkurti joanitų vienuolyną.

Ketvirtadienį Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta paroda „Modernėjant: kryžiaus link“. Joje eksponuojami XX–XXI a. kūriniai kančios ir kryžiaus tematika. Paroda skiriama a. a. menotyrininkės prof. dr. Laimos Šinkūnaitės, skatinusios Bažnyčios ir šiuolaikinės dailės dialogą, atminimui.

Vilniaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje penktadienį atidaryta paroda, kurioje pristatomi oje XVI–XVIII a. Ukrainos sakralinio meno kūriniai iš Nacionalinio Kyjivo Pečorų lauros istorinio ir kultūrinio draustinio kolekcijos.

Kovo 11-ąją Šiluvos piligrimų centre atidaryta paroda „Angelai, kurie saugo“ iš asmeninės ses. Reginos Teresiūtės SJE kolekcijos, kurią sudaro daugiau nei 800 angelų.

Naujame „Saleziečių žinių“ numeryje kviečiama išgyventi atgailos ir atsivertimo metą stiprinantis šv. kun. Jono Bosko patirtimi. Rašoma apie saleziečių naujienas Lietuvoje ir pasaulyje; neseniai davęs amžinuosius įžadus lietuvis salezietis Vytautas Markūnas SDB dalijasi šiuo reikšmingu gyvenimo piligrimystės įvykiu.

Laikraštyje „XXI amžiusׅ“ skelbiamas ilgamečio šio laikraščio redaktoriaus, buvusio pogrindinės spaudos platintojo ir bendradarbio Edvardo Šiugždos nekrologas.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje komentuojama popiežiaus kovo mėnesio maldos intencija. Popiežiaus pasaulinio maldos tinklo (maldos apaštalavimo) koordinatorius Lietuvoje kun. Mindaugas Malinauskas SJ aiškina, kodėl ši malda yra tokia svarbi.

Per gavėnios laikotarpį kiekvienoje Europos šalyje paeiliui švenčiamos Mišios, kuriose prašoma taikos Ukrainai ir meldžiamasi už žuvusius. Pirmadienį, kovo 13-ąją, šia intencija Mišios aukojamos Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje.

Kastantas Lukėnas