Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (kovo 19 d.)
Europos vyskupų konferencijų tarybai paraginus visas Europos šalis dalyvauti gavėnios maldos grandinėje už taiką Ukrainoje ir už karo aukas, kovo 13 d., malda, prašant taikos Ukrainai, paguodos kenčiantiems ir amžinybės žuvusiems, sklido iš Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės.
Arkivyskupas Gintaras Grušas homilijoje atkreipė dėmesį į sutapimą, kad Lietuvoje už Ukrainą meldžiamasi tą dieną, kai švenčiamas popiežiaus Pranciškaus išrinkimo dešimtmetis. Atvykęs į Lietuvą 2018-aisiais popiežius kvietė mus melstis už taiką ir prisiminti mūsų praeitį, kad tokie nusikaltimai nesikartotų. Ir jis Dievo Apvaizda pasiuntė lietuvį arkivyskupą Visvaldą Kulboką, kaip savo pasiuntinį, į Ukrainą 2021 metais, prieš pat prasidedant karui. „Mes esame labai susiję su Ukrainos žmonėmis, mūsų malda turi būti atnaujinta ir ištverminga, nenuleidžiant rankų, kad taika įsitvirtintų Ukrainoje ir visam pasaulyje“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.
Ypatinga kovo 13-oji buvo švenčiama piligriminėje šventovėje Šiluvoje. Šią dieną su visa Bažnyčia dėkota Dievui už popiežiaus Pranciškaus tarnystės dešimtmetį, maldos grandinėje su kitomis Europos šalimis melstasi už karą kenčiančią Ukrainą. „Prisimename ir dėkojame Dievui už popiežių Pranciškų, švenčiant 10-ąsias tarnystės metines, kai jis buvo išrinktas į Petro tarnystę, kad vestų Bažnyčią“, – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kovo 13-ąją švenčiant iškilmingą Eucharistiją Šiluvos bazilikoje. „Maldoje prašykime Dievą taikos stebuklo“, – kvietė arkivyskupas melstis ir kita intencija: už brolius ir seseris Ukrainoje, kurie čia kaunasi už laisvę ir nepriklausomybę. Taip atsiliepta į Europos vyskupų iniciatyvą per gavėnią savo šalyse vieną dieną skirti maldai Ukrainos intencijomis.
Lietuvos vyskupijų katedrose kovo 17–18 dienomis dešimtąjį kartą vyko „24 valandos Viešpačiui“ – atgailos pamaldos ir visą parą trunkanti Švč. Sakramento adoracija. Šią tradiciją prieš dešimtmetį įvedė popiežius Pranciškus.
Kauno arkivyskupijos svetainė skelbia, kad šiam mėnesiui numatytą arkivyskupijos kunigų konferencijos darbotvarkę „pakoregavo“ vasario 27 d. Lietuvą pasiekusi žinia apie naujo vyskupo paskyrimą – popiežiaus Pranciškaus sprendimas skirti kunigą Saulių Bužauską tituliniu Castello di Tatroporto vyskupu bei arkivyskupijos augziliaru. Kovo 15 dieną arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Kauno kurijoje susirinkusiems kunigams pristatė paskirtąjį vyskupą Saulių Bužauską. Šioje konferencijoje apžvelgta ir arkivyskupijos sielovados centrų veikla ir bendradarbiavimo su parapijomis aktualijos.
Kovo 16 d. minėta Knygnešio diena. Ta proga laikraštis „Jūsų Panevėžys“ papasakojo vieno iš garsiųjų draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojų, kovojusių už lietuvių kalbos ir raštijos išsaugojimą, kunigo, knygnešio Stanislovo Stakelės istoriją. Praėjusiais metais minėta kunigo 160 metų gimimo sukaktis.
Portalas „Lrt.lt“ rašo apie Lukašenkos kryžiaus žygį prieš Romos katalikus: persekiojami kunigai, atimta bažnyčia. Nuo pat 2020 metų antivyriausybinių protestų Baltarusijos neteisėtas prezidentas Aliaksandras Lukašenka siekia kontroliuoti visas visuomenės sritis. Režimas konfiskavo iš tikinčiųjų Minsko Raudonąją bažnyčią, nes ji 2020 m. protestų metu teikė prieglobstį nuo milicijos pasislėpti bandžiusiems protestuotojams. Keli kunigai net buvo priversti išvykti iš šalies, keli kunigai sulaikyti.
Vilniuje mirė salezietis kunigas Mykolas Petravičius (1936–2023), itin nusipelnęs kunigas, daug prisidėjęs prie Pelesos parapijos Baltarusijoje atgaivinimo, bažnyčios atgavimo. Už pasiaukojimą dėl Laisvės atgavimo ir už rizikingą patarnavimą Aukščiausiajai Tarybai 1991 metų sausį kun. M. Petravičius 2008 metais buvo LR Prezidento apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
