Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė: ačiū Viešpačiui už laisvę
Į Romą atvykome iš Kauno su choru Exaudi, ir turime tokį norą – pabūti kartu, kadangi choras taip pat yra ir bendruomenė. Turime misiją – būti kartu šventoje vietoje, pažinti vienas kitą labiau, ir kaip tikinčių žmonių bendruomenė, ir pagal savo talentą – tai išgiedoti. Ypatinga Dievo dovana, kad galime čia susitikti Vasario 16 d. proga, turime galimybę giedoti šią dieną, prieš ją ir po jos ypatingose Romos šventovėse, dovaną būti lydimi arkivyskupo Liongino Virbalo. Taip pat kitų nuostabių žmonių, kurie dovanoja savo žinias, pasakojimus apie meno istoriją, pateikiamus iš tikinčio žmogaus perspektyvos, kaip kad ambasadorė prie Šventojo Sosto. Ypatinga dovana šiame piligriminiame kelyje per giesmę prisiminti ir Lietuvą, švęsti Lietuvos dieną su čia esančia lietuvių bendruomene, neapsiriboti tik viena diena – giedame ir vasario 15, ir 16, ir 17 dienomis. Ačiū Viešpačiui už laisvę, meldžiame taikos visam pasauliui.
Vasario 16-ąją giedojote Vatikano bazilikos Aušros Vartų Marijos koplyčioje, bazilikos požemiuose. Kokia emocija įsiminė?
Tarsi sugrįžome ten, iš kur esame, taip pat ir muzikine prasme. Kadangi Šv. Petro bazilikoje tuo pat metu vyksta daug Mišių įvairiose koplyčiose, prie įvairių altorių, suprantama, kad negalima giedoti iš visos širdies, pilna burna. Buvome pakviesti prisijungti labai tylia giesme. Tai leido ją pajusti geriau, pasijausti tarsi pirmaisiais krikščionimis, pajausti širdimi. Kita vertus, leido įvertinti, kaip gera ir tada, kai galime giedoti visai laisvai, Lietuvoje, dabartiniame gyvenime. (Parengė RK / Vatican News)
