Savaitė Lietuvoje (vasario 26 d.)
Arkivyskupas Gintaras Grušas homilijoje Pelenų dieną plėtojo popiežiaus Pranciškaus Gavėnios žinioje pasiūlytas gaires: apmąstant Taboro kalno sceną siekti asmeninio ir bažnytinio atsimainymo, o asmeninį Gavėnios askezės kelią sieti su Sinodine kelione.
Pelenų trečiadienį Kauno arkikatedroje arkivyskupo Kętučio Kėvalo kvietimu pradėtos Gavėnios rekolekcijos, vyksiančios kiekvieną Gavėnios trečiadienį. Konferencijų tema – septynios didžiosios ydos. Gavėnios rekolekcijos pradėtos pirmosios, kitas nuodėmes kildinančios puikybės nuodėmės apmąstymu.
Pirmąjį Gavėnios sekmadienį Lietuvos Caritas paskelbė apie 5-ąją paramos akciją Ukrainos žmonėms, truksiančią iki tris dienas iki kovo 1-osios. Caritas taip pat siūlo visą Gavėnios laiką įprasminti Gavėnios kalendoriumi, kuriame kiekvienai dienai siūloma mintis, maldos intencija ar Šventojo Rašto eilutė.
Vilniaus arkivyskupijoje Gavėnios metu jau beveik dešimtmetį vykdoma „Pasninko dėžės“ iniciatyva. Parapijų bendruomenės kūrybiškai atpažįsta svarbiausius poreikius, remiamos ne tik parapijose veikiančios socialinės bei karitatyvinės iniciatyvos, bet taip pat arkivyskupijos socialinis centras „Betanija“.
Pirmąjį Gavėnios penktadienį, kai minėta taip pat Ukrainos užpuolimo metinių diena, Kaune prie S. Dariaus ir S. Girėno stadiono arkivyskupas Kęstutis Kėvalas palaimino atnaujintą koplytstulpį, pastatytą jaunimo susitikimui su popiežiumi šv. Jonu Pauliumi II atminti. Šiemet sukanka 30 metų nuo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkojo vizito Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Šio koplytstulpio pašventinimo data taip pat žymi maldos solidarumą su kančios keliu einančiais ukrainiečiais.
Minint Rusijos karo prieš Ukrainą metines arkivyskupas Gintaras Grušas ragino būti taikos kūrėjais, ir toliau remti Ukrainą ir tęsti solidarumo įsipareigojimus. Per gavėnios laikotarpį Europos šalyse paeiliui švenčiamos Mišios, kuriose prašoma taikos Ukrainai ir meldžiamasi už žuvusius. Lietuvoje Mišios bus aukojamos kovo 13 -ąją Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovėje.
Tiberiados bendruomenės brolis Mišelis (kun. Michael de Meulenaer) „Bernardinai.lt“ paskelbtoje meditacijoje Gavėnios kelionę lygina su bauginančia jūros platybe, kuri neįveikiama vien žmogaus jėgomis, tačiau Viešpaties balsas drąsina: „Tu perplauksi šią jūrą, o aš lauksiu tavęs kitame krante“. Meditacijoje įvardinami ir sielos priešininkai, tarsi persekiojantys egiptiečių kariai : abejonė, apleistumo jausmas, nusivylimas, murmėjimas, nostalgija, baimė. Viešpats ragina: „Ženk pirmyn, įženk į mirties vandenis, pereik juos, kad įžengtumei į Gyvenimą, nes tai yra mano kelias!“
„Bernardinai.lt“ redaktorė Aušra Čebatoriūtė apie Gavėnios laiką, paženklintą karo Ukrainoje baisybėmis, kalbino brolį pranciškoną kun. Rolandą Taučių OFM.
Paskelbtas Laiškas maldos už lietuvius pasaulyje dienai, minėsimai pirmąjį kovo sekmadienį. LVK pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo ir delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupo Liongino Virbalo SJ pasirašytame laiške primenamos reikšmingos Bažnyčios gyvenimo sukaktys: trys dešimtmečiai nuo Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo ir penkeri metai nuo popiežiaus Pranciškaus vizito.
Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio dvidešimt trečiąjį kartą vyko Vilniaus knygų mugė. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ buvo galima aplankyti katalikiškų leidyklų ir žiniasklaidos ekspozicijas: lankytojus kvietė „Katalikų pasaulio leidiniai“, „Artuma Caritas“, „Magnificat leidiniai“, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ stendai. Margoje Knygų mugės renginių programoje vyko taip pat katalikiškų leidinių pristatymai ir diskusijos, kūrybiniai užsiėmimai jauniesiems skaitytojams.
Knygų mugėje Jaunųjų skaitytojų salėje pristatyta visai šeimai skirta knyga apie Dievo tarnaitę Adelę Dirsytę „Adelė. Slapta vaikų draugė“. Tai antroji serijos apie neginkluotą pasipriešinimą sovietmečiu populiariai pasakojanti, gausiai iliustruota knyga. Pirmoji tų pačių autorių (ses. Danguolės Gervytės RA ir dail. Jūratės Tamošiūnaitės-Karašauskienės) knyga „Kronika. Slaptos knygos istorija“ sulaukė kartotinio tiražo. Beje, šiemet sukako 70 metų nuo tremtinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ pasirodymo.
Praėjusią savaitę Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondo (TMF) išleista knyga – „Teofilius Matulionis. Laiškai“. „Mažosios studijos“ radijo laidoje ir „Bernardinai.lt“ publikacijoje apie knygos gimimą pasakojo jos sudarytojas Vaidotas Žukas.
Vasario maldyne „Magnificat“ supažindinama su pal. Julija Rodzinska. Ši dominikonė vienuolė mūsų šalyje mažai žinoma, nors Vilniuje pragyveno 22 metus, čia vadovavo mokyklai ir našlaičių namams, žemiškąjį gyvenimą baigė Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Mokytojas, kultūrininkas ir rašytojas Vytautas Toleikis „Šiaurės Atėnuose“ pasidalijo, kaip jis mato „Septynių šimtmečių Vilnių žemaičio akimis“. Jis kritiškai egzaminuoja mėgstančius linksniuoti „daugiakultūriškumo“ sąvoką: „ Koks to daugiakultūriškumo turinys, ant kokio pamato? Kokia Vilniaus vertikalė? Kur Vilniaus sacrum ir profanum erdvės? Ar žinome Vilniaus tautų ir konfesijų ribų žemėlapius?“. Vilniaus 700 metų minėjimo programoje autorius pasigenda sostinei būdingo daugiakonfesiškumo ir religinių simbolių akcentavimo: be jų miestas netenka atminties ir „praranda savo esminę ašį – sakralumą“.
Daugelyje žiniasklaidos kanalų palankiais komentarais palydėtas pranešimas, kad Konstantinopolio patriarchatas grąžino į kunigų luomą penkis Lietuvos ortodoksų dvasininkus, anksčiau pašalintus iš jo Maskvos patriarchatui pavaldžių hierarchų sprendimu. Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“. Ortodoksų pasauliečių iniciatyvinė grupė paskelbė kreipimąsi į Lietuvos žmones, kuriame džiaugiasi vienbalsiu Konstantinopolio Sinodo sprendimu ir su viltimi laukia, kad mūsų šalyje bus atkurtos Visuotinio (Konstantinopolio) patriarchato parapijos. Kreipimesi apgailestaujama dėl tebesitęsiančio informacinio klaidinimo, skleidžiamo Maskvos patriarchato hierarchų.
Laikraštyje „XXI amžius“ tarp kitų publikacijų nekrologu pagerbiamas kovotojas už Lietuvos laisvę Antanas Terleckas, simboliškai iškeliavęs anapus Vasario 16-ąją. Taip pat pranešama kad Pilviškiuose mirė ir palaidotas jūreivis ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Simas Kudirka, kurio šuolis į laisvę įamžintas ne viename filme. Vasarį mus paliko taip pat sakralinio meno puoselėtoja menotyrininkė prof. Laima Šinkūnaitė. Vasario 16-ąją minėtos ir bažnytinio giedojimo puoselėtojo mons. Kazimiero Senkaus 5-osios mirties metinės. (Parengė K. Lukėnas)
