Paieška

Vilniaus 700 m. jubiliejus Vilniaus 700 m. jubiliejus  (ANSA)

Savaitės Lietuvoje apžvalga (sausio 29 d.)

Laiške krikščionims kunigaikštis Gediminas, tarsi Saulius tapęs apaštalu Pauliumi, ketina pasikeisti: „Nes nuo šiol norime ne kam nors pakenkti, bet visiems padėti ir stiprinti taiką, brolystę ir tikrą gailestingumą su visais Kristaus ištikimaisiais amžina sutartimi“.

Bažnyčia jungiasi į Vilniaus miesto gimtadienio šventę – malda, ekskursijos, žvilgsnis į istoriją. Minint 700 metų sukaktį nuo kunigaikščio Gedimino laiškų krikščioniškam pasauliui, Bažnyčia jungiasi į Vilniaus gimtadienio šventę.

Gedimino laiškas, kuriame paminėtas Vilnius, parašytas šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną – sausio 25 d. Laiške sakoma: „Duota, nuodugniai apsvarsčius, mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Švento apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną.“ Laiške krikščionims kunigaikštis Gediminas, tarsi Saulius tapęs apaštalu Pauliumi, ketina pasikeisti: „Nes nuo šiol norime ne kam nors pakenkti, bet visiems padėti ir stiprinti taiką, brolystę ir tikrą gailestingumą su visais Kristaus ištikimaisiais amžina sutartimi“.

Sausio 25 d. Vilniaus Katedroje vyko Malda už Vilnių ir vilniečius. Šv. Mišioms vadovavęs arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie Gedimino laiške minėtą norą visiems padėti ir stiprinti taiką, brolystę ir tikrą gailestingumą, kuris nuo praeito amžiaus nuskamba visiškai kitaip, naują prasmę įgauna po Viešpaties apsireiškimo šiame mieste šv. Faustinai. Tas noras, kad būtume Gailestingumo vieta, gražiai susipina su popiežiaus Jono Pauliaus II skirtu įpareigojimu keturiems miestams, kuriuose gyveno šv. Faustina, Vilniuje patyrusi Jėzaus apsireiškimus. „Mūsų miesto istorija turėjo savo bangavimus, savo juoduosius puslapius. Buvo liūdnų momentų, įvairių karų, tremčių, tautinių ir religinių nesantaikų, neapykantų – tai mūsų miesto ir mūsų istorijos tamsieji puslapiai, kurie užtemdė broliško sugyvenimo grožį, ilgą laiką buvusį šio miesto žyme. Šis daugybės religijų ir įvairų tautybių miestas ilgą laiką tikrai buvo tolerancijos ir sugyvenimo pavyzdys, o šiuo metu naujai skamba kaip iššūkis“, – kalbėjo arkivyskupas, primindamas, kad šis gimtadienis yra nauja pradžia kiekvieno vilniečio gyvenime – iš naujo susipažinti su miestu, kuris teikia džiaugsmą gyvenimui ir vietą mums puoselėti tą gyvenimą.

Sausio 26 d.  Šviesų festivalio metu Katedroje charizmatinės bendruomenės kvietė į vakarą „Vilnius bunda“. Visą gimtadienio savaitę Bažnytinio paveldo muziejus kviečia krikščioniškąjį Vilniaus istorijos klodą pažinti nuo pat šaknų – katedros požemių ir kriptų – iki debesų – aukštyn besistiebiančių bažnyčių bokštų ir kupolų, kurie matyti iš Vilniaus katedros varpinės. Gimtadienio savaitę lankytojai kviečiami į ekskursijas, paskaitas, parodas. Vasario 4 d. visi besidomintys Vilniumi ir jo istorija laukiami mokslinėje konferencijoje „Vilnius krikščioniškoje Europoje: tarpmiestiniai istorijos ryšiai“ Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

Sausio 26 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis, kuriame svarstytas kasdienėje sielovadoje naudingos liturginės knygos, kurioje būtų sudėti dažnai vartojami palaiminimai, procesijų metu naudojami tekstai, įvairios maldos, poreikis ir parengimas. Aptarta ir skyrimų lektoriais bei akolitais tekstų publikacija. Daug dėmesio skirta užsienio lietuvių katalikų sielovados klausimams. Posėdyje buvo paskirtas naujas delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai – arkivyskupas Lionginas Virbalas.

Lietuvos vyskupai priminė, kad paskutiniuosius du dešimtmečius užsienio lietuvių katalikų sielovada rūpinosi Kanadoje gimęs prel. Edmundas Putrimas. Jo indėlis į šį darbą yra didžiulis. Jis daugybę metų lankė lietuvių parapijas ir bendruomenes visame pasaulyje, palaikė ryšius su Lietuva, aktyviai veikė įvairiose srityse bendradarbiaudamas su lietuvių organizacijomis. Jam artima buvo jaunimo sielovada, jis pasiekdavo ir tuos lietuvius, kurie buvo įtraukti į prekybos žmonėmis ir šiuolaikinės vergovės pinkles.

Dabar užsienio lietuvių sielovados koordinavimą sutiko perimti arkivyskupas Lionginas Virbalas. Jis nuo šiol atstovaus Lietuvos vyskupų konferencijai ir rūpinsis lietuvių katalikų religiniu gyvenimu už Lietuvos ribų.

Sausio 27 d. minėtos 96-osios Palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo dangui metinės. 1987 m. birželio 28 d. Jurgį Matulaitį palaimintuoju paskelbęs popiežius Jonas Paulius II pavadino šį ištikimą Dievo tarną „žmogumi pagal Dievo širdį“. Marijampolėje rengto liturginio minėjimo programoje – katechezė „Kad Dievas duotų tau malonę padaryti gerą pasirinkimą“, Rožinio malda, Šv. Mišios. Minėdamas globėjo gimimo dangui dieną, Lietuvos Caritas paskelbė publikaciją „Labiausiai karitietis. Pal. J. Matulaičio įkvėpimai šiandienai“. „Bernardinai.lt“ perpublikavo žurnalui „Artuma“ s. Viktorijos Plečkaitytės parengtą straipsnį „Pal. J. Matulaitis kunigams: rūpinkimės, kad žmonės, į mus pažvelgę, Kristų pamatytų“. Tai kvietimas susipažinti su tėvo Jurgio vestomis rekolekcijomis kunigams 1911-ųjų vasarą, kurios buvo pirmosios Žemaičių vyskupijoje lietuvių kalba.

2023 sausio 29, 10:00