Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (sausio 1 d.)
„Benediktas buvo pirmiausia teologas. Jis tikslino Bažnyčios mokymą, pritaikydamas prie šių dienų pasaulio, bet taip pat gražindamas Bažnyčią ir žmones į pačius pamatus. Jis daug kalbėjo apie ištakas Vakarų civilizacijos Bažnyčios mokyme, kuriame jis padėjo mums suprasti ir siekti kurti meilės civilizaciją“, – sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas portalui lrt.lt. Pasak Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, popiežiaus emerito asmenybėje sutilpo labai daug talentų – dvasininko, mokslininko, vadovo ir net muziko. „Jis sugebėjo laikyti pačius svarbiausius tikėjimo principus ir juos pagrįsti modernaus mokslo įrodymas ir žymiausiomis teologinėmis įžvalgomis.“ Kalbinamas agentūros BNS arkivyskupas sakė manąs, kad Benedikto XVI sprendimas atsistatydinti buvo vienas iš liberalių sprendimų, kuris, atrodo, pakeis ir Bažnyčios tradiciją. Šeštadienį mirusio popiežiaus emerito palikimas, jo intelektualinė bei dvasinė didybė bus priskirta prie Bažnyčios didžiųjų mokytojų, netgi, šventųjų. Buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas teigė, kad Benediktas XVI pastūmėjo Bažnyčią dideliems pokyčiams – kai kas tai vadina modernizavimu, kai kas atsinaujinimu. Kitas dalykas, jis labai giliai suvokė, kas yra Bažnyčia, kai kiti popiežiai matė instituciškai, ir jis labai akcentavo, kad Bažnyčia nėra buhalterija, labdaros fabrikas, o Dievo meilės atsiskleidimas žmonėms, sakė Vytautas Ališauskas.
2022-aisiais Lietuvoje minimus Savanorystės metus trečiadienį Vilniuje užbaigė padėkos Caritas savanoriams šventė. Į Ukrainos centrą Vilniuje suvažiavo savanoriai iš visos Lietuvos. Beveik 300 renginio dalyvių klausėsi sveikinimo kalbų, savanorių liudijimų, koncerto, dalyvavo agapėje. Caritas savanorius sveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė, apaštališkasis nuncijus Lietuvoje Petar Rajič, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos vyskupai, socialinės politikos veikėjai. Pasak Lietuvos Caritas generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės, pandemija, o paskui karas Ukrainoje labai paspartino įsitraukimą į savanorystę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iki 2020 m. Lietuvoje savanoriavo vos 15 proc. gyventojų – šiuo rodikliu Lietuva atsiliko nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Šiuo metu Caritas organizacijos stiprybė – beveik 4 tūkst. savanorių visoje Lietuvoje. Vien per praėjusius metus organizacijos pagalbos sulaukė apie 40 tūkst. žmonių. Apie padėkos renginį pranešama ir LR Prezidentūros portale.
Portalas „Laikmetis.lt“ Kalėdų laiku pakalbino vyskupą Darių Trijonį, kuris prieš penkerius metus buvo paskirtas Maltos ordino pagalbos tarnybos (maltiečių) Lietuvoje globėju. Jis pasakoja apie pirmą pažintį su maltiečiais, anuomet darbuojantis Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijoje, kurioje maltiečiai ėmėsi globoti vaikų dienos centrą. Pasak vyskupo, šiuo metu Lietuvoje yra 14 maltiečių globojamų vaikų dienos centrų – tai yra labai svarbi investicija į jų ir Lietuvos ateitį. Vyskupas pasakoja apie įsimintinus susitikimus: „Maltiečių sriubos“ iniciatyvas, kasmetines piligrimines keliones į Lurdą, Šiluvą ir neseniai vykusią kelionę į Romą, audienciją pas popiežių Pranciškų. Apibendrindamas maltiečių atliekamas tarnystes ganytojas sako: „Pats gyvenimo principas – išmokti būti dovana kitam. Savo buvimu, savo gerumu ir paslaugumu, savo atvirumu kito vargui. Tik tada mūsų gyvenimas įgauna savo prasmę ir svorį“.
Viešų komentarų LRT portale sulaukta po arkivyskupo Gintaro Grušo Bernelių Mišių pamokslo, perduoto visuomeninio transliuotojo kanalais. Jame arkivyskupas apmąstė liturgijos skaitinį iš Laiško Titui, kuriame raginama „atsisakius bedievystės ir pasaulio aistrų santūriai, teisingai ir maldingai gyventi šiame pasaulyje“. Ganytojas atkreipė dėmesį į mūsų dienomis plintančią bedievystę, kai žmonėms nebereikia Dievo ir siekiama jį pašalinti iš viešojo gyvenimo: tokie bandymai matomi, deja, ir mūsų šalyje, ir Europos Sąjungoje. „Reikia ne tik bedievystės, bet ir pasaulio aistrų atsižadėti. Vis daugiau matome, kad yra noras įteisinti visas užgaidas, visas žmogiškas aistras ir tokiu būdu reliatyvizuoti gėrio ir blogio suvokimą, pašalinti nuodėmės sąvoką iš mūsų gyvenimo“, sakė ganytojas.
LRT portale arkivyskupo pamokslą komentavusi religijotyrininkė Milda Ališauskienė tuose žodžiuose, įžvelgė „politinę Bažnyčios poziciją dėl visuomenėje vykstančių diskusijų“, nors pamoksle neminėti konkretūs dalykai. Profesorė nepraleido progos pamokyti arkivyskupą apie „nuodėmės“ sąvokos vartoseną, taip pat išsakė savo mintis dėl galimai skaldančio šiuolaikinę visuomenę religijos vaidmens...
Kalendorinių metų pabaigai Saulena Žiugždaitė siūlo ignaciškojo dvasingumo iššūkį – peržvelgti 12 praėjusių mėnesių. „Bernardinai.lt“ dienraštyje ji pažvelgia kelių populiarų knygų autorių duodamus patarimus, kaip atlikti tokią peržvalgą: perskaityti praėjusių metų dienoraščio įrašus, pasižymint tai, ką išgirdome, ko išmokome, kokiose srityse paaugome. Kai kurie žmonės pataria permesti akimis ir savo biudžetą: kur leidome savo laiką, dvasinę energiją ir pinigus. Svarbiausia visame kame atpažinti Dievo buvimą. Padėkoję už buvusias patirtis ir įsisąmoninę savo emocines reakcijas pajėgsime priimti Dievo dovanas naujaisiais metais.
Pirmojo naujų metų „Artumos“ numerio viršelio nuotraukoje užfiksuotas momentas, kai popiežius Pranciškus pravirko, per Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę Romoje prie Marijos statulos atnešęs kenčiančių ukrainiečių maldavimus. Įžanginėmis mintimis apie ašaras ir svajones redaktorius Darius Chmieliauskas pristato kitas numerio temas – apie Sinodinį kelią Lietuvoje ir pasaulyje. Antanas Gailius apmąsto „Ukrainos pamokas“. „Ganytojo žodžio“ skiltyje apaštalinis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas paskutinėmis gruodžio dienomis iš Kyjivo rašo: „Kalėdų niekas negali atimti. Gal net atvirkščiai, tamsa, šaltis, telefoninio ryšio trūkinėjimai dar labiau išryškina tai, kad esame ne šito pasaulio piliečiai, o verčiau užgimę amžinybei“.
Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas gruodžio viduryje kalbintas ir LRT laidoje „Svarbus pokalbis“. Apaštalinis nuncijus, gerai pasverdamas žodžius, aiškino argumentus, sąlygojančius galimą Šventojo Tėvo lankymąsi Ukrainoje ir pabrėžė, kad galutinį sprendimą priims tik pats popiežius Pranciškus. Laidoje jis taip pasakojo apie diskretiškas Šventojo Sosto diplomatų pastangas rūpinantis karo belaisviais.
„Naujojo židinio-Aidų“ 8 numeryje „Laiške redaktorei“ aptariamas daugeliui rūpimas klausimas: „kokia gi iš tiesų yra popiežiaus Pranciškaus pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu ir kaip suprasti tuos kelis jo pareiškimus, kurie nustebino ir nuvylė mūsų Europos pakraščio gyventojus“. Laiško autorius aptaria popiežiaus Pranciškaus ir Vatikano pareiškimus, atkreipdamas dėmesį į mūsų regiono sąlygojamą, ne tik emocinį įsitraukimą, taip pat pažymi spontanišką, neinstitucinį popiežiaus kalbėjimo stilių. Tekstas baigiamas tarsi dvasiniu patarimu ir pasidalijimu: kaip reaguoti į autoritetingo asmens žodžius, kurie neatitinka mūsų lūkesčių ir netgi mus žeidžia. Cituojamas Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko atsakymas žurnalistams: „Net jei tie žodžiai mus žeidžia, mes tikrai žinome, kad Šventasis Tėvas yra mūsų pusėje“.
