Patriarchas Baltramiejus Kalėdoms: Kristus yra žemėje – pakilkite jo pasveikinti!
Šv. Kirilo Aleksandriečio žodžiais, mes esame žmonės iš prigimties, o Dievo Sūnus tapo žmogumi iš meilės mums, tarsi pamynęs savo dieviškąją prigimtį. Mes esame iš prigimties Dievo tarnai, nes esame jo kūriniai. O Dievo Sūnus tapo tarnu, priešingai dieviškajai prigimčiai, savo pasirinkimu. Tačiau galioja ir atvirkštinis principas. Jis yra Dievas savo esme, o mes per Dievo malonę gauname tai, kas viršija žmogaus prigimtį. Dievo Žodis yra Dievo Sūnus iš prigimties, o per jį ir mes tampame sūnumis.
Cituodamas evangelisto Jono perteiktus Viešpaties žodžius, ortodoksų patriarchas pažymi, jog kalėdinė žinia yra žmogaus išlaisvinimo žinia, nes nėra tikros laisvės be didžiosios tiesos: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6).
Suteikti savo gyvenimui bet kokią norimą prasmę yra ne laisvė, bet šiuolaikinė gimtosios nuodėmės versija, užsidarymas pačiai sau pakankamoje ir pačiai sau tarnaujančioje autonomijoje, nesuvokiant tiesos kaip santykio su Dievu ir artimu. Kalėdos yra savęs pažinimo metas, kad suprastume skirtumą tarp Dievo, tapusio žmogumi, ir žmogaus, apsimetančio dievu. Tai metas suvokti krikščioniškąjį mokymą, kad kalbame ne apie žmogaus tapimą dievybe, bet apie Dievo tapimą žmogumi.
Geroji Kalėdų naujiena skamba, tęsia patriarchas, gaudžiant karui ir žvangant ginklams Ukrainoje, kuri patiria siaubingas neteisingos invazijos pasekmes. Kadangi Dievas yra visų žmonių brolis ir tėvas, visi karai yra brolių žudymas, visi karai yra pilietiniai karai, visi karai yra blogio pasekmė.
Todėl Išganytojas, atėjęs suvienyti žmonijos ir pašventinti žmonių, laimina taikdarius ir vadina juos „Dievo vaikais“ (žr. Mt 5, 9), kalba apie meilę ir priešams. Gyventi taikiai reiškia gyventi pagal Dievo priesaką.
Kita vertus, niekada žmonijos istorijoje taika tarp tautų nebuvo savaime egzistuojanti sąlyga. Priešingai, ji visur ir visada buvo kilnių iniciatyvų, drąsos ir pasiaukojimo, pasipriešinimo smurtui, karo kaip nesutarimų sprendimo būdo atmetimo, nuolatinės kovos už teisingumą ir žmogaus orumo apsaugą rezultatas.
Religijų indėlis į taiką ir susitaikymą yra pagrindinis jų patikimumo, tikėtinumo kriterijus. Religinėse tradicijose neabejotinai esama paskatų siekti ne tik vidinės taikos, bet taip pat kurti visuomeninę taiką ir įveikti agresiją žmonių ir tautų santykiuose. Tai ypač reikšminga mūsų laikais, kai vyrauja nuostata, jog taiką užtikrins ekonominis vystymasis, gyvenimo lygio kilimas, mokslo ir technologijų pažanga, ypač skaitmeninės komunikacijos ir interneto srityse.
Esame įsitikinę, rašo patriarchas Baltramiejus, kad taika tarp žmonių ir civilizacijų neįmanoma be taikos tarp religijų, be dialogo ir bendradarbiavimo. Tikėjimas į Dievą testiprina mūsų pastangas dėl taikos ir teisingumo pasaulyje net tada, kai šios pastangos susiduria su žmogiškai neįveikiamomis kliūtimis. Jokiu atveju religijų atstovams nepriimtina skelbti fanatizmą ir kurstyti neapykantos ugnį.
„Kristus gimė – šlovinkite jį. Kristus nusileidžia iš dangaus – ateikite jo pasitikti. Kristus yra žemėje – pakilkite jo pasveikinti!“, – kviečia patriarchas. Švęskime pasaulio Gelbėtojo gimimą su dvasiniu džiaugsmu, ne žemiškai, bet dangiškai, vengdami visko, kas paviršutiniška ir nereikalinga, ypač kai kiti – iš to paties molio kaip mes – kenčia badą ir skurdą. Meldžiame, kad visi galėtumėte džiaugtis maldingomis ir šlovingomis šventomis Kalėdų dienomis, pažinti laiko pilnatvę ir amžinybės šviesos spindesį. Tegul ateinantys 2023-ieji tampa – dieviškojo Žodžio, tapusio kūnu dėl mūsų ir mūsų išganymo, gerumu ir malone – taikos, meilės ir solidarumo laikotarpiu. (RK / Vatican News)
