Katalikiškos labdaros organizacijos – apie popiežiaus raginimus taikai
Ukrainoje dirbančios katalikiškos labdaros organizacijos dėkoja už popiežiaus raginimus dialogui ir taikai. Tarp organizacijų – Tarptautinė katalikų migracijos komisija (TKMC), kuri ką tik baigė dviejų dienų posėdį, skirtą peržvelgti katalikų humanitarines pastangas karo draskomoje šalyje.
TKMC yra darbo grupės „Katalikų atsakas Ukrainai“ sudarytojas, į grupę įeina pagrindinės katalikiškos humanitarinės organizacijos (pavyzdžiui, „Caritas Internationalis“, Jėzuitų pagalbos pabėgėliams tarnyba Europoje, Kolumbo riteriai, Maltos ordinas ir kt.), kurios padeda Ukrainos pabėgėliams ir persikėlusiems asmenims. Komisija reguliariai susitinka, kad apžvelgtų padėtį šalyje, pasidalytų pagrindine informacija apie dedamas pastangas, nustatytų spragas, skatintų didinti pagalbą nukentėjusiems nuo karo. Darbo grupė glaudžiai bendradarbiauja su Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija.
Reaguodamas į naujausią popiežiaus raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje ir dialogą siekiant taikos, komisijos generalinis sekretorius mons. R. Vitillo išreiškė dėkingumą už popiežiaus žodžius ir viltį, kad tai paskatins ieškoti būdų, kaip sustabdyti konfliktą ir siekti taikaus sprendimo. Pasak mons. R. Vittillo, popiežiaus žinia apie dialogo poreikį taikai yra labai vertinama. Bažnyčios vaidmuo yra ypatingas skatinant pasaulio lyderius pažvelgti ne tik į savo tiesioginius politinius sprendimus, bet ir pamatyti didesnį poveikį iš laiko perspektyvos. Šventojo Tėvo balsas yra stiprus, matome daugybę valstybių vadovų, kurie nori atvykti su juo pasikalbėti. Pasak mons. R. Vitillo, tokį dalyvavimą reikia tęsti.
Mons. R. Vitillo papasakojo apie vykusį Katalikų atsako Ukrainai darbo grupės susitikimą. Grupę sudaro visos pagrindinės katalikiškos humanitarinės organizacijos, veikiančios pasauliniu lygiu. Dalis grupės narių susirinko Romoje, kiti prisijungė nuotoliniu būdu, kad įvertintų savo veiklą nuo pat kovo pradžios, kai susirinko Romoje tam, kad nutartų, kaip gali bendradarbiauti visi kartu padėdami ukrainiečiams – teikdami humanitarinę pagalbą ar rūpindamiesi pabėgėliais, dalydamiesi informacija ir mokydamiesi vieni iš kitų. Susitikę šįkart mėgino apžvelgti situaciją ateityje, žiemą, kuri bus ypatingai sudėtinga ne tik pačioje Ukrainoje, bet ir aplinkinėse šalyse, nes daugelis jų patirs krizę dėl dujų ir naftos, kurias tiekė Rusija. Taip pat kalbėta apie atkūrimo darbus ateityje, kai ateis taika ir reikės rūpintis ilgalaikiu vystymusi.
Kalbėdamas apie didžiausius iššūkius, komisijos generalinis sekretorius R. Vitillo paminėjo vaikų mokymą nuotoliniu būdu, dvasinius žmonių poreikius, psichinės sveikatos problemas, kurios kyla dėl traumų, smurto, šeimų išskyrimo, psichologinę naštą, kurią patiria pabėgėliai. Katalikų organizacijos reaguoja į šiuos iššūkius, džiugu, kad prisideda ir vyskupijos, vienuolijos, parapijos, pavieniai žmonės, atverdami savo namus, padėdami.
Kalbant apie poreikius, reikia paminėti dar išlikusį būtinosios pagalbos poreikį, net ir tiekiant maisto produktus. Pagrindinės pagalbos ir higienos reikmenų vis dar gabenama daug ir jų reikia. Be to, labai neaiški būstų situacija. Daug perkeltųjų Ukrainoje buvo apgyvendinti vienuolynuose, mokyklose. O dabar, kai ukrainiečių vaikai mėgina grįžti į mokyklą, reikia šiuos žmones apgyvendinti. Žiemą tai bus dar didesnė problema dėl l šildymo, yra daugybė apgriautų pastatų Ukrainoje, ypač rytinėje dalyje, kurie buvo nuolat bombarduojami, neturi langų. Tai kelia didelį nerimą. Taip pat keliamas klausimas ir kaip atsiliepti į sveikatos įstaigų poreikį – JT apskaičiavo, kad per karą buvo iš dalies arba visiškai sunaikinta apie 660 sveikatos priežiūros įstaigų, apgadinta dešimt procentų visų mokyklų.
Mons. R. Vitillo kalba ir apie sielovados, dvasinius poreikius, ypač pabėgėlių ar persikėlėlių šalies viduje. Darbo grupė, kuriai priklauso ir Europos Vyskupų konferencijų taryba, bendradarbiauja su vietos vyskupais, kad skirtų dvasininkus, kapelionus, kurie galėtų padėti žmonėms tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų. Darbo grupė taip pat aptarė ir komunikaciją, kaip dalytis informacija, kaip pagerinti žmonių gyvenimą, kaip išgirsti jų poreikius, padėti jiems suprasti, kad per tą darbo grupę visa Katalikų Bažnyčia stengiasi reaguoti ir juos lydėti.
(DŽ/Vatican News)
