Katakombų diena ir katakombų simboliai
Miesto gyventojams ir piligrimams labiausiai žinomi Kaliksto, Sebastijono, Priscilos katakombų pavadinimai. Tačiau vien Romoje jų yra apie penkias dešimtis. Mažesnės katakombos atidaromos tik keletą kartų per metus ir gali priimti tik nedidelį skaičių lankytojų. Viena iš tokių dienų – spalio 15-ąją – Romoje minima Katakombų diena. Istorijos ir archeologijos mėgėjai jau suskubo užsiregistruoti vizitams mažiau žinomose katakombose.
Kaliksto katakombos, greta senojo Apijaus kelio, lankytojus priima visus metus. Jų pavadinimas siejasi su popiežiumi Kalikstu, mirusiu 222 metais: penktąjį kartą rengiama Katakombų diena skiriama 18 amžių nuo jo mirties sukakčiai.
Katakombose buvo laidojami Romos gyventojai. Kai kurios bendruomenės galėjo turėti savo atskiras kapines – Romoje ir kitur Italijoje yra žydų katakombų.
Krikščionių bendruomenėms išaugus, taip pat atsirado poreikis oriai laidoti jų mirusius narius, palikti ženklus, kad čia ilsisi kūnai tų, kurie išpažino krikščionišką tikėjimą ir prisikėlimo viltį. Kapaviečių kambariai taip pat buvo papuošiami freskomis, vaizduojančiomis Naujojo ir Senojo Testamentų scenas, krikščionių bendruomenės narių gyvenimą. Archeologams šie vaizdų ir simbolių pasakojimai svarbūs, nes dokumentuoja pirmųjų amžių krikščionių gyvenimą. Tačiau dabartinės krikščionių kartos gali pamatyti ir išgirsti kai ką daugiau: tikėjimo protėvių ir brolių balsus, pažymi Popiežiškoji sakralinės archeologijos komisija, pagrindinė Katakombų dienos organizatorė.
Šiai dienai skirtoje interneto svetainėje pateikiamas katakombų simbolių žodynėlis. Kai kurie iš jų gerai žinomi ir naudojami šiandien. Gerojo ganytojo, nešančio ant pečių avelę, figūra vaizduoja Kristų, Išganytoją, tikinčiųjų kaimenės vadovą. Tačiau kartais Kristus pats vaizduojamas kaip avinėlis, sumokėjęs paaukojimo kainą už žmones.
Kryžiaus simbolis byloja apie Kristaus kančią ir apie pergalę prieš mirtį ir blogį. Labai paplitęs ir žuvies simbolis: graikų kalba žodis „žuvis“ (ΙΧΘΥΣ) galėjo būti perskaitytas kaip trumpinys iš penkių žodžių pirmųjų raidžių: „Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Gelbėtojas“ (Ἰησοῦς Χριστός, Θεοῦ ͑Υιός, Σωτήρ). Su graikų kalba susijusi vadinamoji kristograma: pirmųjų dviejų Kristaus raidžių graikų kalba (Χρ – chi ir Ro), kombinacija. Kartais Ro raidė buvo suliejama su raide Tau (T), simbolizuojančia kryžių. Tai vadinamoji staurograma. Dažnai galima pamatyti pirmą ir paskutinę graikiško alfabeto raides – alfa ir omegą, simbolizuojančias, pasak Apreiškimo knygos, Kristų, kuris yra pirmasis ir paskutinysis, pradžia ir pabaiga. Graikų kalba buvo pirmoji, galima sakyti, tarptautinė krikščionių kalba, ja parašytos ir Evangelijos. Vėliau graikų kalbą pakeitė lotynų.
Tarp katakombose aptinkamų simbolių – inkaras ir laivelis. Inkaras stabilizuoja laivą uoste ir išsaugo jį audros metu. Tai išganymo vilties ir tikėjimo amžinuoju gyvenimu simbolis. Kartais inkaro viršutinė dalis vaizduojama kryžiaus formos. Laivelis gali simbolizuoti kelionę link amžinybės arba visą Bažnyčią, kuri keliauja per neramius istorijos vandenis, kreipiama laivininko Kristaus. Švyturys, dar vienas su jūromis ir laivyba susijęs simbolis, byloja apie šviesą, kuri veda link saugaus išganymo uosto.
Rečiau aptinkami ir žinomi simboliai: palmė, povas, švyturys, karūna. Palmės medis ir lapai Romoje buvo pergalės ir triumfo simboliai, kurie krikščioniškoje perspektyvoje įgijo amžinojo gyvenimo pergalės prasmę ir buvo naudojami vaizduojant rojaus aplinką. Panašią prasmę turi ir karūnos arba vainiko simbolis: tikinčiojo gyvenimas vainikuojamas dangaus karalyste. Povas taip pat simbolizuoja nemirtingumą ir rojų.
Kiti katakombose aptinkami simboliai – ąsotis, balandis, žvaigždė, feniksas, zuikis, duonos kepalėliai, rankas maldoje iškėlusio žmogaus figūra, simbolizuojantys krikšto vandenį, Šventąją Dvasią, pranašystę, amžinybę ir kūno prisikėlimą, bėgimą nuo nuodėmės, artimo meilę ir Eucharistiją, mirusiojo tikėjimą ir sielą. (RK / Vatican News)
