Paieška

Humanitarinės pagalbos dalijimas Charkive Humanitarinės pagalbos dalijimas Charkive 

Arkivysk. S. Ševčukas: santūrus žmogus yra savo gyvenimo šeimininkas

„Pastarąją parą fronto linijoje tęsėsi smarkūs, didelio intensyvumo mūšiai, tačiau skaudžiausios ir nusikaltėliškiausios yra Rusijos teroristų atakos raketomis prieš taikius miestus, kurie nėra tiesiogiai karo zonoje“, – 126 karo dienos vaizdo žinioje sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas. Šios dienos žinioje jis taip pat kalbėjo apie dar vieną Šventosios Dvasios veikimo žmoguje vaisių – santūrumą.

Ukrainos graikų katalikų ganytojas kalbėjo apie smūgius Charkivui, Odesos sričiai ir kitoms vietoms. Kiekvienas toks smūgis, pasak jo, nusinešė žmonių gyvybių, griovė gyvenamuosius namus, infrastruktūrą, paliko dešimtis sužeistųjų. „Dėkojame Viešpačiui Dievui ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms už tai, kad sulaukėme šio ryto“, – sakė S. Ševčukas.

Tęsdamas mąstymo ciklą apie Šventosios Dvasios vaisius žmoguje, didysis arkivyskupas birželio 29 d. žinioje kalbėjo apie santūrumą, kuris tam tikra prasme vainikuoja kitus Šventosios Dvasios veikimo žmoguje vaisius, aptartus ankstesnių dienų žiniose. Santūrumas yra žmogaus brandos ženklas. Santūrumas gali būti suprantamas įvairiai, tačiau santūrumas kaip Šventosios Dvasios vaisius yra sveikas požiūris į save, į mus supantį pasaulį, tinkamas santykis su tais ištekliais, kuriuos Dievas mums davė, asmeniniais ar bendruomeniniais. Galima kalbėti apie du santūrumo matmenis: vidinį ir išorinį.

Kai kalbame apie vidinį santūrumą, kalbame apie žmogaus sugebėjimą save kontroliuoti, apie savitvardą, apie sugebėjimą suvaldyti savo siekius, nustatyti sveiką pusiausvyrą tarp užduočių ir poreikių, kurti gerus santykius. Santūrumo vaisių subrandinęs žmogus yra puikus savo gyvenimo valdytojas ir tvarkytojas, tinkamai naudojasi visais gautais sugebėjimais, yra laisvas. O santūrumo neturintis žmogus tampa savo paties aistrų ir geismų vergu, praranda laisvą valią, nevaldo savęs.

Kai kalbame apie išorinį santūrumo matmenį, kalbame apie gerą ir tinkamą visų žemiškojo gyvenimo aspektų organizavimą savo ir artimo labui. Santūrumas virsta arba pasireiškia tam tikru gyvenimo būdu, krikščionišku gyvenimo stiliumi. Didysis arkivyskupas S. Ševčukas citavo vieną iš ankstyvųjų krikščioniškos literatūros šedevrų – II amžiaus Laišką Diognetui. Pasak šio laiško autoriaus, krikščionys „gyvena kūne, bet ne pagal kūną; dienas leidžia žemėje, bet jų tėvynė danguje. Jie paklūsta išleistiesiems įstatymams, bet savo gyvenimu juos viršija. Visus myli – ir visų persekiojami, nepažįstami – smerkiami, žudomi – ir vėl gyvena, būdami beturčiai – praturtina daugelį, visko stokodami – jie visko pertekę.“

„Prašome Šventosios Dvasios apdovanoti mus šiuo savo buvimo mumyse vaisiumi, ypač karo sąlygomis, kai vis labiau trūksta priemonių oriai gyventi, nes karas visada griauna, nuskurdina ir sukelia badą. Tegul Šventoji Dvasia leidžia mums būti gerais ir išmintingais, santūriais savosios tėvynės šeimininkais“, – meldė Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiasis ganytojas. Jis padėkojo visiems, kurie padeda Ukrainai šiuo sunkiu metu, atskirai paminėjo šiomis dienomis iš Italijos atvykusį humanitarinės pagalbos karavaną, lydimą vyskupo F. Savino. (RK / Vatican News)

 

2022 birželio 30, 16:10