Paieška

Gintaras Grušas Gintaras Grušas 

Savaitės Lietuvoje apžvalga (gegužės 15 d.)

Lietuvos žmonės įvairiais būdais reiškia solidarumą su karo varginamais ukrainiečiais Pirmadienį kalbėdamas palaikymo Ukrainai mitinge arkivyskupas Gintaras Grušas priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius: „Viešpatie neleisk, kad mes būtume kurti šauksmui tų, kurie šiandien nepaliauja šauktis dangaus“.

Arkivysk. G. Grušas dėkojo visiems, kurie girdi ir atsiliepia į Ukrainos prašymus ir teikia pagalbą. Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras inicijavo pagalbos projektą „Šeima – šeimai“: Lietuvos šeimos įsipareigoja pusę metų remti naujagimio susilaukusią ukrainiečių šeimą, gyvenančią Ukrainoje.

Mons. prof. Arvydas Ramonas paskelbė vaizdo mąstymą karo tema, kuriame apžvelgia Šventojo Rašto apokaliptinius tekstus: „Apokaliptinė istorijos vizija“. Vaizdo žinia skelbiama Telšių vyskupijos svetainėje.

Jėzuitas kun. Eugenijus Markovas SJ „Bernardinai.lt“ dienraštyje rašo apie maldos veiksmingumą karo akivaizdoje. Pasak jo, malda yra galingas įrankis, kuris perkeičia žmonių širdis. Ukrainos kariai, vietos gyventojai, karo pabėgėliai dažnai pasako, kad mūsų ir viso pasaulio maldos jiems be galo padeda. Mes galime tik spėlioti, kas būtų įvykę kitaip, jei nebūtume meldęsi. [...] Maldoje mes patikime savo lūkesčius Dievui, leidžiame Jam spręsti.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis LRT laidoje „Išpažinimai“ dalijosi mintimis apie solidarumo krizę šiandienos pasaulyje ir kvietė rūpintis pabėgėliais ir migrantais, atvykusiais ne tik iš Ukrainos.

Lietuvos krikščionys solidariai palaiko ortodoksų dvasininkus, kritikuojančius Maskvos patriarchato vadovybę dėl karo propagandos. Maskvos patriarchatui pavaldūs Vilniaus arkivyskupijos vadovai sąžinės balsu besivadovaujantiems ortodoksų kunigams skelbia kanonines bausmes dėl tariamo politikavimo, tačiau viešai pateikiamuose tų nuobaudų paaiškinimuose aiškiai ataidi Kremliaus retorika. Nesunku suprasti, kad Maskvos pavaldiniai ypač nepatenkinti dėl planų steigti Lietuvoje Konstantinopolio patriarchatui pavaldžias ortodoksų parapijas. Šia tema Trakų vyskupas Amvrosijus keliuose interviu pareiškė, kad Lietuva priklauso kanoninei Maskvos patriarchato teritorijai. O dėl tokių teiginių jau turėtų suklusti politikai ir panagrinėti, ar Maskvos patriarchato mėgiama „kanoninės teritorijos“ argumentacija suderinama su Lietuvos Konstitucija ir Lietuvos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu.

Patikimos informacijos apie Lietuvos ortodoksų padėtį pateikiama portale „Ortodoksas.lt“. Kun. Gintaro Jurgio Sungailos istorinėje apybraižoje parodoma, kad Konstantinopolio patriarchatas turi Lietuvoje gilias šaknis, jis čia gyvavo apie septynis šimtmečius, o XVII a. prarado įtaką dėl pasikeitusių politinių aplinkybių. Maskvos patriarchato vyskupija buvo įkurta carinės valdžios ir palaikyta sovietmečiu, todėl daugelio lietuvių atmintyje pagrįstai siejasi su Rusijos imperine politika.

Šiame portale taip pat skelbiamas pasauliečio liudijimas apie dešimtmetį trukusią tikėjimo kelionę Vilniaus Šv. Paraskevės parapijoje, kur ortodoksų liturgija buvo švenčiama lietuvių kalba.

Praėjusį sekmadienį LRT plius kanalu transliuotas Vilniuje , „Vaidilos“ teatre vykęs padėkos vakaras-koncertas, surengtas minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų sukaktį.

Šeštadienį Gerosios Naujienos centras ir radijo stotis XFM penktą kartą sukvietė krikščioniškos žiniasklaidos atstovus į konferenciją nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Vilniaus arkivyskupija praneša, kad dalis arkivyskupijos bažnyčių, švietimo įstaigų, Caritas centrų, rekolekcijų namai jau yra aprūpinami saulės energija iš nutolusių saulės elektrinių. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos įgyvendinamas projektas „Ekologinis atsivertimas“ apima 24 Vilniaus arkivyskupijai priklausančius objektus.

Praėjusį trečiadienį LSMU Kauno klinikų tuneliuose jau ketvirtą kartą buvo einamas „Šviesos kelias“, 12 stočių, apmąstant Kristaus Prisikėlimą. Prie kiekvienos stoties laukė po vieną darbuotoją ar ligonių atstovą, kurie perskaitė Evangelijos ištrauką ir mąstymą.

Gerojo Ganytojo sekmadienį, į Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo pašventinti du nauji parapijos varpai: Apaštalas Paulius ir Jonas Krikštytojas. Naujieji varpai pirmą kartą suskambės Šv. Jono Krikštytojo atlaidų metu.

Šeštadienį Pumpėnuose surengta Panevėžio vyskupijos Jaunimo diena šūkiu „Mes norime matyti Jėzų“ (Jn 12,21).

Sekmadienį Krekenavos bazilikoje švęsti kasmėnesiniai atlaidai, atidengtas stebuklingasis Dievo Motinos su Vaikeliu paveikslas, su rėmu grįžęs į šventovę iš P. Gudyno restauravimo centro. Šventovėje taip pat pašventintas trečiasis, Šv. Antano Paduviečio varpas. 

Penktadienį Šiluvoje minėtos Švč. M. Marijos apsireiškimo Fatimoje 105-osios metinės. „Bernardinai.lt“ dienraštyje kun Robertas Urbonavičius rašo apie „Marijos žinią Fatimoje – itin aktualią ir šiandien“.

Kun. Robertas Skrinskas paskelbė vaizdo pasakojimą, kuriame apie Dievo tarnaitę Adelę Dirsytę prisiminimais dalijasi jos giminaitis Vilius Staniulis.

Nuo antradienio iki ketvirtadienio Vilniuje vyko Europos šalių vyskupų konferencijų delegatų, atsakingų už šeimos ir gyvybės klausimus, susitikimas. Europos vyskupų konferencijų tarybos Šeimos ir gyvybės komisijos organizuotas renginys vyko Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Susitikimo kalbėta apie „Amoris Laetitia – Šeimos metų“ minėjimą, pristatyta Katalikiškų šeimų asociacijų Europoje situacija. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petar Antun Rajič, Šeimos ir gyvybės komisijos pirmininkas arkivyskupas Leo Cushley.

Praėjusį sekmadienį minėta Pasaulinė maldos už pašaukimus diena. Kauno arkivyskupijos pašaukimų sielovados komanda, arkivyskupijos Jaunimo centras bei Šeimos centras kvietė į tradicinės Pašaukimų savaitės renginius tema: „Esu pašauktas BŪTI“. Renginių ciklas pradėtas Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje atidaryta Indrės Stankevičiūtės personaline portretų paroda „Pašaukimas“: joje užfiksuoti dvylikos skirtingus pašaukimus turinčių žmonių portretai, drauge su jų pašaukimo istorijomis. Parodos pristatyme buvo galima gyvai išgirsti portretuose atvaizduotų žmonių gyvenimo liudijimus. Pasak parodos autorės, simbolinis darbų skaičius tarsi nurodo dvylika šiuolaikinių apaštalų. Ketvirtadienį Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre  vyko jaunimui skirtas maldos ir giesmių vakaras „Kaip uždegti širdį didingiems ir drąsiems apsisprendimams?“. Sekmadienį minint Tarptautinę šeimos dieną į Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasoje vykusį renginį „Šeima – stiprybės versmė“ pakviestos ukrainiečių šeimos ir joms prieglobstį suteikę žmonės.

Pastaruoju metu jaučiamai kunigystės pašaukimų krizei skiriamas  kun. Valdemaro Širvinski tekstas „Bernardinai.lt“ dienraštyje, anksčiau skelbtas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos leidinyje „Teesie”. Teksto autorius yra Lietuvos kunigų seminarijų propedeutinio kurso ugdytojas.

Irena Petraitienė tęstine straipsnių serija pasakoja kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ pašaukimo kelionę. Publikacija parengta neseniai minėto kunigystės 60-mečio proga.

Pašaukimų savaitei skirtas ir Daliaus Ramanausko vaizdo pasakojimas, kuriame kardinolas Sigitas Tamkevičius dalijasi apie gimtinėje, Krikštonyse prasidėjusią pašaukimo kelionę.

2022 gegužės 15, 10:15