Arkivysk. S. Ševčukas. Ir žiauraus karo metu išlikime tyros širdies ir taikdariais

Abiejų dienų žiniose didysis arkivyskupas vardijo labiausiai nuo atakų kenčiančias Ukrainos sritis ir miestus – Charkivą ir Mykolajivą, Odesą. Mariupolį toliau stengiamasi paversti didelėmis kapinėmis. Jis paminėjo ir džiugesnes naujienas – kelių gyvenviečių Charkivo apylinkėse išlaisvinimą ir džiaugsmo ašaras moterų akyse, išvydus ukrainiečius karius. Ukrainos karo žaizdos kraujuoja, tačiau ji nepasiduoda ir laimi. 

Ukrainiečių ganytojas priminė, kad sekmadienį graikų apeigų katalikai minėjo apaštalą Tomą, kuris sakė, kad netikės, kol nepamatys Kristaus gyvo, kol jo nepalies. Velykų laikotarpiu ypatingai jaučiame, kad Kristus ateina į mūsų baimes ir mūsų netikėjimą, leidžiasi paliečiamas.

Gegužės 1 d. vaizdo žinioje didysis arkivyskupas S. Ševčukas tęsė Kalno pamokslo palaiminimų aptarimą ir kalbėjo apie palaiminimą tyraširdžiams, taip pat susijusį su regėjimu: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą“. Pamatyti Dievą yra vienas iš svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Matyti Dievo veidą reiškia būti amžinai laimingam, gauti amžinojo gyvenimo dovaną.

Tačiau taip pat reikia atsiminti, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tad ir žmoguje galime pamatyti neregimojo Dievo šlovę.  Pasak šv. Ireniejaus Lioniečio, Dievo šlovė yra gyvas žmogus, žmogus, gyvenantis visavertį gyvenimą, pridūrė didysis arkivyskupas. Jei žmogaus gyvenimas yra tyras, jei jo santykiai ir širdis yra tyri, tada tokioje širdyje matomas ir Dievas: jį mato ir pats žmogus, ir per tą žmogų kiti. 

Tyras žmogus kuria tyrą santykį su Dievu: nesavanaudį, nenaudojantį Dievo savo tikslams siekti, geismams tenkinti. Tyras žmogus taip pat elgiasi ir su artimu. Galiausiai, matyti Dievą savo širdyje taip pat reiškia dalyvauti Viešpaties prisikėlime, dovanotame krikštu. 

„Tegul Viešpats Dievas parodo savo veidą Ukrainoje. Tegul jis palaimina Ukrainą per tyraširdžius žmones, kurie net ir žiauraus karo sąlygomis moka išlaikyti savo tyrumą ir žvelgia į Dievo veidą bei kiekviename žmoguje mato jo paveikslą ir tarnauja jam, esančiam tuose žmonėse. Tokie žmonės jau yra palaiminti, džiaugiasi savo širdies tyrumu ir mato Dievą“, – sakė Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausiasis ganytojas.

Gegužės 2 d. vaizdo žinioje didysis arkivyskupas S. Ševčukas pabrėžė, kad ukrainiečiai yra morališkai tvirtesni už savo užpuolikus, nes žino, kad tiesa yra jų pusėje, kad kovoja už savo žemę ir taiką joje. Kalno pamokslo palaiminimas tvirtina: „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“.

Šiandien labai daug kalbama apie taiką ir apie taikdarius. Kai kam taikdarystė yra  tik kompromisas, taika – tik susitarimas vienas kito nepulti. Vengiama kalbėti apie objektyvią tiesą, nes ji trukdo susitarti.

Vis dėlto, pažymi didysis arkivyskupas, Kristaus dovanojama ramybė ir taika kyla ne iš samprotavimų, kompromisų ir susitarimų, bet iš susitaikymo su Dievu per Kristų. Iš Kristaus gavę tokią ramybę, ją perduodame ir kitiems. Tokia ramybė taip pat yra gyvenimo, tiesos, pilnatvės sinonimas.

„Tikras taikdarys – tai žmogus, susitaikęs su Dievu ir nešiojantis savyje Kristaus ramybę, kuri pranoksta bet kokį supratimą, bet kokius žmogiškus apskaičiavimus. Ir todėl jis bus vadinamas Dievo vaiku, gavusiu įsūnystę kaip Šventosios Dvasios dovaną“, – sakė graikų katalikų ganytojas.

„Šiandien Ukrainoje karštai meldžiamės už taiką. Tačiau suprantame, kad negalime eiti į kompromisus su velniu, su blogiu. Nes toks kompromisas pavagia tikrąją Kristaus ramybę. O mes norime būti Dievo ramybės nešėjais, taikdariais, kad per Kristų visi žmonės susitaikytų vieni su kitais, taigi ir su Viešpačiu Dievu“, – pažymėjo didysis arkivyskupas. (RK / Vatican News)