Velykos Lietuvoje
Arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje Velyknakčio pamoksle pažymėjo: nors pirmoji žmonių nuodėmė susilaukė Atpirkėjo, bet nuodėmės pasekmės lieka tarp mūsų iki pasaulio pabaigos. Viena iš apraiškų – Ukrainoje siautėjantis karo blogis. Atnaujindami krikšto pažadus iš naujo ryžtamės žengti laisvės keliu iš nuodėmės vergijos.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Velykiniame laiške rašo: šiemet Kristaus prisikėlimo šventę pasitinkame labai kitaip, nei ankstesniais Nepriklausomybės laikotarpio metais. Paminėdamas netoli vykstančio karo baisumus ganytojas taip pat džiaugiasi išmėginimų metu pasirodžiusiais gerumo bei solidarumo pavyzdžiais. Jis tęsia: „Velykų pergalė mus taip pat moko, kad blogio neįmanoma įveikti blogiu. Atsakydami neapykanta į neapykantą ją tik didiname. Tačiau blogiui pasipriešindami geromis ir teisingomis priemonėmis, sulaukiame ir žmogiško solidarumo, ir Dievo palaikymo“.
Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio Velykų sveikinime pabrėžiama gailestingoji Dievo meilė. Suprasdami, kokia meile mus myli Dievas, jau šiandien turime priimti kiekvieną žmogų su pagarba ir meile. „Žmogaus gyvenimas yra sunkus ne todėl, kad daug svarbių dalykų nepavyksta, bet dėl to, kad antraeiliai dalykai padaromi gyvenimo centru“. Ganytojas kviečia gyventi pagal Evangeliją ir skaityti ją Prisikėlimo šviesoje.
Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas Velykų žodyje pažymi: „Krikščionio gyvenimas – tai kasdienė kelionė Evangelija su prisikėlusiu Kristumi, vis giliau suprantant jo žodžius, vis aiškiau pamatant jo atliktus darbus. [...] Būti krikščionimi reiškia prisiimti Jėzaus gyvenimo būdą, jam skirtą atmetimą ir mirtį ant kryžiaus. Bet tai kartu reiškia gyvenimą, vertą žmogaus, nešant kitiems palaimą ir prasmę, kartu su kitais keliaujant į dieviškąją amžinybę. Mūsų prigimčiai tai sunkus kelias. Bet jis vienintelis teisingas. Kiti keliai, iš pažiūros dažnai atrodantys patrauklūs, pilni dar didesnės kančios ir beprasmybės“.
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM Velykiniame sveikinime pabrėžia Kristaus prisikėlimo šventės skleidžiamą viltį. Pasak jo, šiandienos sukrėtimų akivaizdoje mes vilties ieškome turbūt labiau nei kada nors anksčiau. Prisikėlimo rytą kiekvienas turime prisiminti slėpiningą Jėzaus pažadą: „Vėl grįšiu pas jus“, taip pat patikinimą „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Vyskupas ragina mokytis būti viena Kristuje nepaisant išorinio skirtingumo, amžiaus, sveikatos ar socialinės padėties. „Prisikėlimas persmelkia visą pasaulį, o Prisikėlusysis peržengia bet kokias sienas“, – drąsina ganytojas.
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius Velykiniame laiške primena šiemet minimus Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos metus. Gūdžiu sovietmečiu Kronikos žmonės, nepaisydami brukamos bedievybės ir prievartos, tikėjo tiesos pergale, paremta Kristaus prisikėlimu. Pasaulyje vėl iškilo naujos ideologijos, brutalia jėga siekiančios pavergti ištisas tautas ar nuvertinti prigimtinį žmogaus orumą. Vyskupas pabrėžia: visos piktojo pajėgos labai bijo Tiesos. Tiesa iš didžiosios raidės yra asmuo – Jėzus Kristus. Netgi karine galia paremta klasta ar melas nepajėgus įveikti Tiesos. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas parodė, kad blogis yra labai klastingas, tačiau galutinė pergalė priklauso Dievui.
Ganytojai kreipėsi į Lietuvos žmones taip pat vaizdo žiniomis. Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ Velykų sveikinime linki svarbiausio dalyko, pranokstančio sveikatos ar sėkmės linkėjimus, – būtent draugystės su prisikėlusiu Jėzumi.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis Velykų proga sveikina visus Marijos Magdalietės žodžiais: „Kristus, mano viltis, prisikėlė“. Pasak jo, gražiausia Šv. Velykų prasmė – viltis, kad blogis ir nuodėmė jau nugalėti. Velykos yra vilties šventė. Galvodamas apie pabėgėlius, kenčiančius kare, skriaudžiamus ir teisingumo laukiančius žmones kardinolas ragina gerumu, gailestingumu ir meile kiekvienam nešti vilties šviesą.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ Didžiąją savaitę ir Velykas šventė su Bostono lietuviais. Velykiniame sveikinime jis rašo: „Švęsdami Velykas tikime, kad Jėzaus kančia buvo prasminga, o Dievo galybė nugalėjo patį didžiausią blogį – mirtį. [...] Vis dėlto Velykos nėra vien laiminga dramatiškos istorijos pabaiga, o Dievo mums duodamas visai kitoks žvilgsnis į pasaulio tikrovę. [...] Nepasiduokime pykčiui, neapykantai, kerštui – tai Jėzaus priešų veikimo būdas. [...] M. Marijos pavyzdys ir užtarimas tepadeda mums laukti Velykų pilnatvės. [...] Nepaliaudami melskime pasauliui taikos, o drauge patys kuo aktyviau padėkime kenčiantiems žmonėms.
Antrąją Velykų dieną Kaune buvo švenčiamas kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ kunigystės 60 metų jubiliejus ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymo 50-metis. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas šventiniame šių sukakčių minėjimo sutapime įžvelgė Viešpaties ženklą, bylojantį kad Velykos istorijoje atsikartoja įvairiais būdais: „Mes esame liudytojai, kaip veikia Velykų žinia konkrečios tautos ir žmogaus istorijoje. Žmogus, kuris priima Velykų žinią, laimi, o iniciatyvos, kurias paremua Velykų tikėjimas, eina kiaurai per visas sistemas, priespaudas ir veda į laisvę“.
Kastantas Lukėnas
