Savaitės Lietuvoje apžvalga (kovo 27 d.)
Apie Mergelės Marijos Fatimoje apreikštą prašymą ir popiežių ne kartą atliktą pasaulio paaukojimą Marijai rašoma „Bernardinai.lt“ dienraščio straipsnyje „Ukrainos ir Rusijos paaukojimas Marijai – priminimas, kad turime melstis“. Straipsnyje kalbinamas Nemenčinės Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Arūnas Kesilis primena, kaip šv. Jonas Paulius II, stebuklingai Marijos išgelbėtas po pasikėsinimo į jo gyvybę, baigiantis Atpirkimo jubiliejiniams metams 1984 -aisiais su pasaulio vyskupais iškilmingai paaukojo pasaulį Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Pasak kunigo, neverta ginčytis, ar ankstesnių popiežių padarytuose viso pasaulio paaukojimo Marijai aktuose, kur nebuvo tiesiogiai minima Rusija, buvo įvykdytas Fatimos apsireiškime išreikštas prašymas. Fatimos regėtoja sesuo Liucija begriūvant Sovietų Sąjungai pripažino popiežiaus Jono Pauliaus II atlikto paaukojimo tikrumą. Dvasininkas tęsia: negalima sakyti, kad popiežius Pranciškus dabar ką nors pataisė ar pridėjo. Karo sąlygomis naujai atliktame paaukojimo akte ypač svarbūs du elementai – mūsų tikėjimo sujudinimas ir priminimas, kad esame Marijos vaikai. Per Marijos rankas, globą ir užtarimą atiduodam save – šiuo atveju Rusiją ir Ukrainą – į Jėzaus rankas, sako kunigas.
Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE) pakvietė šalis nares Gavėnios metu melstis už pandemijos aukas Europoje. Šiais metais taip pat meldžiamasi už taiką Ukrainoje. Šiomis intencijomis Telšių katedroje nacionalines Mišias aukojo vyskupas Algirdas Jurevičius. Homilijoje ganytojas sakė: „Kasdien girdime apie karo baisumus. Širdyje kyla įvairių minčių agresoriaus atžvilgiu, tačiau su tuo kovojame ir ieškome savyje jėgų atleisti ir nepasiduoti kerštavimui“. Telšių vyskupas cituoja Dievo tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus paskutinį ganytojišką laišką, mokantį mylėti priešus ir nekeršyti.
Sekmadienį Telšių katedroje padėkos Mišiomis paminėtas Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus 50 -mečio jubiliejus.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga pakalbino apaštališkąjį nuncijų arkivyskupą dr. Petar Antun Rajič apie krikščionybės patiriamus laikmečio išbandymus ir jos svarbą Europos ateičiai. Portale “Laikmetis.lt” Reginos Statkuvienės parengtas pokalbis pavadintas nuncijaus minties citata “Progresyvistinės ideologijos suklestėjimas lemia didelės visuomenės dalies apatiją“. Nuncijus be kita ko pažymi: „Maždaug penkiasdešimt pastarųjų metų Vakarai juda labiau sekuliarizuotos visuomenės link, kurioje stengiamasi naikinti visas nuorodas į Dievą bei religinius įsitikinimus, o į viešąją erdvę įtraukiama reliatyvistinė filosofija bei retorika. [...] Šios tendencijos gali sukelti dar didesnę visuomenės poliarizaciją tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, ir lemti dar didesnę diskriminaciją bei smurtą. Todėl visi turėtume stengtis išlaikyti savo demokratinėse ir laisvose šalyse pagrindines žmogaus teises, kurios apima laisvę tikėti ar netikėti Dievu ir niekada nebūti diskriminuojamiems dėl savo pasirinkimų.“
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM interviu portale “Laikmetis.lt“ dalijasi mintimis apie pandemijos ir karo Ukrainoje rodomus laiko ženklus. Ganytojas džiaugiasi, kad žmonės gana gausiai renkasi į katedroje vakarais kalbamą Rožinio maldą už taiką. „Kviesčiau šiai maldai ir daugiau tikinčiųjų. Vietoj to, kad kas pusvalandį jungtųsi internetą, ieškodami karo naujienų vis perjunginėtų televizijų kanalus, kviečiu melstis ar drauge bažnyčioje, ar pavieniui namuose, kad būtų sustabdytas tas beprasmis karas“, – sako Panevėžio vyskupas.
Šeštadienį Vilniaus dominikonai kvietė jungtis į procesiją meldžiant šv. Hiacinto (Jackaus) užtarimo Ukrainos kovoje už laisvę. Procesija nuo Šv. Jackaus koplyčios į Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią baigta Mišiomis už Ukrainos laisvę. Lietuvos globėjas šv. Hiacintas – pamokslininkų ordino brolis, nešęs Gerąją Naujieną į pagonių kraštus – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, jo evangelizacinis darbas labiausiai sietas su Lenkijos ir Kijevo Rusios žemėmis.
Tęsėsi LKB Kronikos jubiliejaus renginiai. Kardinolas Sigitas Tamkevičius paskelbė tekstą „Kronikos steigėjo laiškas ateities kartoms“. Jame siūloma pažvelgti ne tik į praeities sunkumus, bet ir į dabarties iššūkius. Ganytojas su nerimu stebi „Europos Sąjungoje vis labiau įsigalinčią neomarksistinę ideologiją, kuri kėsinasi į žmogaus gyvybę, lytiškumą bei santuokos keliu kuriamą šeimą, ir į paraštes stumia krikščionybę. Ir vėl, kaip sovietmetyje, esame įtakojami tik tyliai praktikuoti savo tikėjimą, ir netrukdyti genderistinei ideologijai kolonizuoti žmonių protus ir širdis“. Laiškas baigiamas viltingu padrąsinimu pasitikėti Dievu i raginimu branginti Katalikų Bažnyčios bendruomenę: „Stiprūs būsime tik būdami vienybėje su Dievui ir Bažnyčiai ištikimais ganytojais ir krikščioniško tikėjimo broliais bei seserimis“.
Trečiadienį Seime vyko LKB Kronikos parodos atidarymas. Jame kalbėjo buvusi Kronikos platintoja laisvajame pasaulyje ambasadorė Gintė Damušytė.
„Bažnyčios kronikos fondo“ feisbuko paskyroje dalijamasi vaizdais iš Vilniuje, Vaidilos teatre vykusio Padėkos vakaro LKB Kronikos žmonėms.
Šiluvos piligrimų centro bendradarbiai Kronikos jubiliejui parengė parodą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika ir Šiluva“. Parodoje atskleidžiama, kad Dievo Motinos apsireiškimo vieta laisvės žygyje yra labai svarbi.
Sekmadienį Šiaurės Amerikos Ateitininkų taryba kartu su Lietuvos ambasada Vašingtone suorganizavo virtualų renginį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai 50 metų: tarp Lietuvos ir JAV“.
Trečiadienį Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“. Parodoje pristatomi Oriento kraštų audiniai bei siuvinėti dirbiniai, išlikę Lietuvos liturginėje tekstilėje.
Kastantas Lukėnas
