Savaitės Lietuvoje apžvalga (vasario 20 d.)
Drauge minėtas ir Lietuvos universiteto įkūrimo 100-metis. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje Mišių homilijoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pažymėjo: „Universitetas įkurtas 1922 metais, praėjus vos ketveriems metams po Nepriklausomybės Akto paskelbimo. Jo atidarymo šventei simboliškai parinkta Vasario 16-oji. Mūsų valstybės kūrėjai gerai suprato mokslo svarbą – jis atveria naujus horizontus, įgalina kūrybą, užaugina sparnus. Abu šie įvykiai, kuriuos šiandien minime, primena gražiausias mūsų tautos savybes: laisvės ir tiesos troškimą, drąsą ginti savo vertybes ir įsitikinimus, gebėjimą reikalui esant susitelkti, žinių troškimą, norą kurti. Gražus to pavyzdys ir ši Kristaus Prisikėlimo bazilika, kuri iškilo kartu su nepriklausoma Lietuva, kaip mūsų tautos padėka Viešpačiui už atgautą laisvę“.
Ganytojas kalbėjo ir apie šiandien iškilusias grėsmes taikai bei laisvei ir priminė palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžius: „Tarp savęs turėtume kuo didžiausioj vienybėj gyventi, broliškais meilės ryšiais susirišdami, kad guldytume galvas vienas už visus, o visi už vieną.“ Arkivyskupas baigė homiliją padrąsinimu: „Mūsų šalies istorija – puikus įrodymas, kokia galinga yra malda, koks stebuklingas pasitikėjimas Dievu“.
Arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje Mišiose Valstybės atkūrimo dieną sakė: „Švenčiame laisvę, bet drauge žinome, kad kasdien vis mokomės gyventi laisvėje kaip tikrai laisvi žmonės. O kad galėtume tokiais būti mums duotas Apreiškimas, Dievo žodis“. Ganytojas tęsė skaitinyje girdėtą Jokūbo laiško mintį: „tobulas laisvės įstatymas“ ir yra Dievo žodis, kuris moko mus, kaip gyventi; jis turi tapti vidiniu mūsų gyvenimo kelionės žemėlapiu. Evangelijoje nupasakotas aklojo išgydymas vyko palaipsniui – panašiai ir mes laipsniškai tampame šventesni ir laisvesni. Tikras žmogaus išsilaisvinimas yra procesas ir pašaukimas. Vilniaus arkivyskupas akcentavo: pasaulio nelaimių ir iššūkių laike svarbu, kad širdyje būtų įrašytas „tobulas laisvės įstatymas“. Arkivyskupas taip pat kalbėjo apie galimus laisvės iškraipymus, kai nepaisoma teisingo gyvenimo įpročių, o elgiamasi pagal įgeidžius – tai reiškiasi gyvenime, taip pat įstatymų leidyboje. Ypač socialiniuose tinkluose vykstančiose diskusijose akivaizdu, kad nepaisoma apaštalo Jokūbo raginimo, kad būtume „greiti klausytis, o lėti kalbėti ir pykti“. Ganytojas priminė ir Bažnyčioje einamo Sinodinio kelio mintį: klausantis kitų klausyti mums kalbančio Dievo.
Prieš Vasario16-ąją paskelbtos apklausos rodė nemenką visuomenės priešpriešą, kalbėta apie protesto akcijas šventinių renginių metu. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija ir Laisvos visuomenės institutas viešai paskelbė raginimą nesinaudoti valstybinėmis šventėmis įvairiems protestams ir nepasitenkinimui vykdoma politika reikšti. „Kviečiame Vasario 16-ajai ir kitoms valstybės istorinėms šventėms rinktis šviesias, vienijančias alternatyvas“.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ paskelbė tekstą „Apie ką negaliu tylėti“. Jis cituoja popiežiaus Grigaliaus Didžiojo mintį: „Ganytojo tylėjimas retkarčiais yra žalingas jam pačiam, bet visada jo bendruomenei‟. Tarp dalykų, apie kuriuos nevalia tylėti, bet reikia pateikti Evangelija paremtą požiūrį ganytojas mini laisvės dovaną, žmogaus gyvybės šventumą, taip pat pagarbą žmogui. Jis rašo: „Reikia kalbėtis ir ginčytis, galima kritikuoti ir peikti bet kokius projektus ar planus, bet neleistina žeminti, niekinti kito žmogaus. Diskusija vyksta argumentuojant, stengiantis pagrįsti savo tiesą, bet ne tyčiojantis iš to, kuris turi skirtingą nuomonę, kad ir kas jis būtų: nepažįstamas socialinių tinklų komentatorius ar aukštas pareigas einantis asmuo“.
Vasario 16 -ąją ateitininkai švenčia Kaune rengdami tradicinį labdaringą pokylį. Šiemet proginę kalbą pokylyje sakė prof. Alvydas Jokubaitis tema „Tautinė valstybė kaip neįgyvendintas pažadas“. Ši kalba skelbiama portale „Laikmetis.lt“. Politikos filosofas aptaria veiksnius, sąlygojančius dabartinį lietuvių susvetimėjimą savo valstybės atžvilgiu, abejingumą tautinei kultūrai ir didėjantį priešiškumą krikščioniškai žmogaus sampratai.
Portalas „Laikmetis.lt“ prisimena kelionės interneto erdvėje pradžią. Vedamajame pripažįstama: pirmi metai buvo nelengvi ir kupini iššūkių. Nelengva buvo ir yra įsitvirtinti savitai informacinei platformai, siekiančiai atspindėti krikščioniško gyvenimo aktualijas.
Šiame portale penktadienį paskelbtas Suomijos parlamento narės Päivi Räsänen interviu. Šios politikės byla dėl tariamo neapykantos kurstymo sulaukė didelio atgarsio Europoje ir Lietuvoje.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos sprendimu 2021 metų Tolerancijos žmogumi išrinkta edukologė sesuo Viktorija Voidogaitė CC. Anot fondo pranešimo, V. Voidogaitė viena pirmųjų savanoriškai prisidėjo prie pagalbos pabėgėliams, ypač daug dėmesio skirdama vaikams ir jų švietimui.
Lazdijų rajono savivaldybė praneša apie pakilią Vasario 16-osios šventę: po iškilmingų Mišių Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje Nepriklausomybės aikštėje buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę, kultūros centre vyko koncertas, apdovanoti Lazdijų kraštui ir Valstybei nusipelnę žmonės. Tarp apdovanotųjų „Laisvės angelų“ statulėlėmis buvo ir kun. Vidmantas Striokas, 26 metus sielovados darbą derinęs su įvairiopa visuomenine ir jaunimo ugdymo veikla.
Ketvirtadienį Kauno arkikatedroje Mišiomis dėkota Dievui už arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo tarnystę jo 50 metų jubiliejaus proga. Kardinolas Sigitas Tamkevičius homilijoje pažymėjo, kad iš 50 arkivyskupo Kęstučio gyvenimo metų 22-eji skirti Dievo ir Bažnyčios tarnystei. Džiugi šventinė bendrystė tęsėsi arkivyskupijos salėje.
Vilkaviškio vyskupija praneša apie vyskupijos katedroje praėjusį sekmadienį švęstą vyskupo Rimanto Norvilos tarnystės Vilkaviškio vyskupijoje 20-metį. Vyskupą Rimantą Norvilą 2022-aisiais lydi keli Dievo dovanoti jubiliejai: Vilkaviškio vyskupijos ordinaro 20-etis, vyskupo šventimų 25-etis ir graži gyvenimo metų sukaktis.
Kastantas Lukėnas
