Savaitės Lietuvoje apžvalga (sausio 23 d.)
Kastantas Lukėnas
Antradienį prasidėjo Maldų už krikščionių vienybę aštuondienis. Sausio „Artumos“ straipsniuose keliaujant „Sinodinės Bažnyčios link“ supažindinama, kaip kitų tradicijų krikščionys supranta ir išgyvena sinodiškumą. Ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila pasakoja apie vietinėse ortodoksų Bažnyčiose vykstančių susirinkimų tradicijas ir įvairius lygmenis. Jis be kita ko primena rusų religinėje filosofijoje išplėtotą sinodiškumo (rus. sobornostj) idėją, kurią pasitelkiant aiškinamas Bažnyčios visuotinumas. Straipsnyje apibendrinama: Bažnyčia nėra nei individualistinė, nei demokratinė institucija – joje kiekvienas asmuo egzistuoja santykyje su kitais, bendruomenėje, o klausimai nėra sprendžiami paprasta balsų dauguma.
Apie sinodinę tradiciją Lietuvos Evangelikų reformatų Bažnyčioje „Artumoje“ pasakoja jos generalinis superintententas Raimondas Stankevičius. Straipsnyje aptariamas ir Lietuvoje gyvuojančių devynių reformatų parapijų gyvenimas, taip pat bendruomenėse vykdoma diakonijos tarnystė. Pasak dvasininko, Lietuvos reformatų sostinė išlieka Biržai, kur deklaruojančių save reformatais yra apie 3, 5 tūkstančio, iš jų apie 800 dalyvauja parapijos gyvenime. Vilniaus bendruomenėje daugiau jaunimo, vyksta Biblijos studijos, įvairūs renginiai. Vilniuje sekmadieniais į bažnyčią susirenka iki šimto tikinčiųjų, per didžiąsias šventes – daugiau.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje kun. Robertas Urbonavičius rašo apie gražų krikščionių vienybės siekį, drauge aptardamas utopinius, tikrovę supaprastinančius įsivaizdavimus apie tai. Bendraujant su kitų konfesijų krikščionimis kunigas siūlo laikytis trijų dalykų: išlaikyti pagarbų žvilgsnį, priimti iš kitų tai, kas geriausia ir mylėti tiesoje, tai yra neslėpti savo tapatybės, ištikimai laikytis savo tradicijos. Straipsnis baigiamas išvada: krikščionių vienybė prasideda nuo širdžių vienybės. Esame kviečiami kartu nešti Kristaus šviesą į vis didėjančias sutemas.
„Marijos radijo“ laidoje „Ganytojo žodis“ apie krikščionių vienybės siekį mintimis dalijosi LVK Ekumeninių reikalų tarybos pirmininkas vysk. Darius Trijonis.
Laikraštyje „XXI amžius“ Mindaugas Buika plačiau pristato Artimųjų Rytų krikščionių parengtą Maldų už krikščionių vienybę savaitės medžiagą.
Tame pačiame laikraščio numeryje kun. Vytenis Vaškelis pažymi, kad krikščionių vienybės troškimas reikalauja dvasinės brandos. Drauge jis priduria, kad ne mažiau svarbu melstis už „krikščionis tėvynainius, ne tik neturinčius ekumeninės paskatos, bet ir neieškančius Tiesos Šaltinio“.
Po Laisvės gynėjų dienos minėjimo viešojoje erdvėje netyla komentarai. Portale „Laikmetis.lt“ pakalbintas kardinolas Sigitas Tamkevičius pripažįsta, kad visuomenės susiskaldymas šiuo metu yra grėsmingas, ir nemato recepto, kaip tai būtų galima lengvai įveikti. Jis kviečia melstis ir būti meilės bei gailestingumo nešėjais, o į neapykantą neatsakyti neapykanta. Jis nesutinka su priekaištu, esą vyskupai palaiko valdžios elitą: ganytojai labai aiškiai gina gyvybės, šeimos, lytiškumo principus, ko nedaro valdantieji. „Bažnyčios bendruomenė turi išlikti taikos, susiklausymo ir ramybės nešėja“, – sako kardinolas.
Arkivyskupas Gintaras Grušas Laisvės gynėjų dieną Vilniaus arkikatedroje sakytame pamoksle priminė Laisvės premijos laureatės ses. Bernadetos Mališkaitės SJE žodžius „Visada reikia stovėti tiesos pusėje“.
Aštriausiai purslai tiško socialiniuose tinkluose. Ne pirmą kartą taikdarišku trigrašiu prisidėjo teologas diakonas Benas Ulevičius. Jis rašė: „Galimos įvairios susipriešinimo priežastys šiais sudėtingais laikais. Tačiau viena iš jų netoleruotina. Tai oponentų demonizavimas“. Jis priminė krikščionims atsakomybę už patyčiomis virstančius žodžius.
Tarp daugelio žiniasklaidos komentarų politologės VU TSPMI prof. Ainės Ramonaitės pastebėjimai išsiskyrė korektišku sociologiniu žvilgsniu ir bandymu išskaityti protestavusių žmonių emocijomis reikštą žinią.
Seime svarstytame naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vis dėlto buvo išbraukta „smurto lyties pagrindu“ sąvoka. Portale „Laikmetis.lt“ paskelbtame teisininko Vyganto Malinausko straipsnyje parodoma, kad šią sąvoką buvo siekiama įtraukti į rengiamą įstatymą ideologiniu pagrindu.
Ketvirtadienį Vilniaus arkikatedroje buvo švenčiamos Mišios skirtos humanisto ir leidėjo Pranciškaus Skorinos atminimui. Kartu paminėta ir pirmosios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) spausdintos knygos, kurią išleido P. Skorina, 500 metų sukaktis. Mišias aukojo vyskupas Arūnas Poniškaitis, jose dalyvavo ir baltarusių bendruomenės Lietuvoje atstovai, užsienio šalių diplomatai. Tą pačią dieną Mišios P. Skorinai atminti buvo aukojamos ir Prahoje, Varšuvoje, Polocke, Minske ir Paduvoje.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas „Dienoraštyje“ rašyta apie pastoracinių animatorių mokymus. Programa prieš dešimtmetį pradėta susipažinus su Italijos parapijose vykdoma karitatyvine veikla. Praėjusių metų rudenį mokymo programa atnaujinta ir pristatyta parapijų klebonams. Pastoraciniai animatoriai siekia įtraukti visą bendruomenę į artimo meilės tarnystes, atkreipia žmonių dėmesį į jų aplinkoje pastebimas skurdo situacijas.
Vilkaviškio vyskupijos katechetikos centras surengė konkursą, kuriuo skatinama mokinių poetinė kūryba. Komisijai įvertinus konkursui pateiktas eiles su jaunųjų poetų kūryba galima susipažinti Katechetikos centro feisbuko paskyroje.
Šeštadienį pradėti švęsti Kauno – 2022 Europos kultūros sostinės metai. Ta proga arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vadovavo Mišioms, kurių metu melstasi už Kauną, jo gyventojus, taip pat dėkota Dievui už visą Europą, prisimintos krikščioniškosios jos šaknys. Po atidarymo ceremonijos, vykusios prie „Žalgirio“ arenos, gaudė Kauno bažnyčių varpai. Vakare Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vyko gyva šviesos ir chorinės muzikos instaliacija „Šauklys“.
