Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja
Piemenys nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta. Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)
NAUJAS ŽINGSNIS
Naujieji metai pradedami Dievo Motinos garbei skirta švente – Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilme.
Bažnyčia metų pradžią patiki Dievo Motinai ir švenčia Mariją, kaip Viešpaties Motiną, nes naujieji metai yra naujas laikas, kurį Dievas dovanoja žmonijai ir pačiai kūrinijai, turėjusiai pradžią ir turėsiančiai pabaigą.
Ši diena taip pat yra skirta taikai, o Marija vadinama Taikos Karaliene, nes ji yra Taikos Kunigaikščio, Jėzaus Kristaus, Motina.
Praėjus lygiai savaitei po Kalėdų mes skaitome per Mišias Evangelijos pagal Luką ištrauką, kurioje pasakojama, jog piemenys, angelų giesmės pakviesti, nedelsdami nuėjo prie olos ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, gulintį ėdžiose. Jį pamatę, jie papasakojo, kas jiems buvo pasakyta apie kūdikį. Taip jie tapo pirmaisiais laukiamo Mesijo gimimo pasiuntiniais ir savo paprastu gyvenimo ir kalbos liudijimu sugebėjo nustebinti žmones, kurie jų klausėsi.
Jėzaus Motina Marija, girdėdama tai, ką piemenys kalbėjo apie jos kūdikį, visa tai saugojo ir apmąstė savo širdyje. Marija įsiklauso ir medituoja, tuo pačiu kviesdama ir mus saugoti atmintyje tai kas gera, ir apmąstyti tai, kad augtume šventume. Kaip tik toks požiūris ir yra reikalingas, įsijaučiant į nepaliaujamą laiko tėkmę: suteikti prasmę gyvenimo įvykiams ir paruošti savo širdį ateičiai.
Baigęs pasakojimą apie piemenų apsilankymą, evangelistas pereina prie apipjaustymo apeigų: „Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose“. Marija ir Juozapas iš tiesų tarnauja Dievo Sūnui, kad Jis galėtų ateiti ir kuo normaliau įsilieti į savo tautos gyvenimą. Jie laikosi visų nustatytų reikalavimų. Jų gyvenimas iš tiesų tampa tarnavimu Dievui, kartu kreipdamas ir visų tikinčiųjų mintis į mūsų pareigą tarnauti Dievui gyvenimo kelyje.
Pirmajame skaitinyje girdimas Dievo žodis mums primena paties Viešpaties padiktuotus palaiminimo žodžius: „Viešpats telaimina ir tesaugo tave! Teleidžia Viešpats šviesti tau savo veidą ir tebūna tau maloningas! Tepažvelgia Viešpats į tave maloniai ir tesuteikia ramybę!“
Šiame palaiminime slypi tai, ko vienas kitam galėtume palinkėti Naujųjų Metų dieną, kai aplink jaučiame nerimą ir baimę dėl ateities, kuomet esame apsupti gresiančių pavojų ir tuo pat metu didžiulio žmonių abejingumo. Mums reikia Dievo palaimos ir paguodos, geresnio ir taikingesnio gyvenimo ir daugiau vilties, – tų vertybių, kurias Dievo Motina išsaugojo savo širdyje.
Adolfas Grušas
