Savaitės Lietuvoje apžvalga (gruodžio 19 d.)
Ta proga kardinolas Audrys Juozas Bačkis perdavė saugoti Bažnytinio paveldo muziejui prieš tris dešimtmečius, 1991 m. Kalėdų išvakarėse, paskelbtą, dviejų kardinolų parašais patvirtintą šv. popiežiaus Jono Pauliaus II bulę "Quo efficacius", kuria Lietuvoje įkurtos dvi – Vilniaus ir Kauno – bažnytinės provincijos; šiuo dokumentu iš esmės pagrįsta dabartinė Katalikų Bažnyčios Lietuvoje santvarka. Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti kaligrafiniu dailyraščiu ant pergamento surašytą dokumentą ir sužinoti kad bulės ir dabar teberašomos laikantis tradicinio formuliaro ir antspaudavimo, kūrybiškai interpretuojant senųjų rašysenos stilių paveldą. Minėjime pranešimus skaitė istorikai Liudas Jovaiša ir Arūnas Streikus.
Praėjusį antradienį „Bažnyčios kronikos“ fondas Trinapolio rekolekcijų namuose surengė susitikimą, kuriuo buvo simboliškai įžengta į jubiliejinius Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metus. Apie simbolinę Kronikos metų pradžią Mišių homilijoje kalbėjo arkivyskupas Gintaras Grušas. Susitikime dalyvavo Kronikos metų inciatyvinės grupės nariai, Bažnyčios kronikos fondo steigėjai ir valdybos nariai, bičiuliai, žiniasklaidos atstovai. Planuojamus metų renginius susitikimo metu pristatė Ministrės pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, susitikime taip pat dalyvavo Vyriausybės Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė.
Penktadienį vyko virtualus nuotolinis susitikimas tęsiant Maldos skydo akciją „Už šeimą - namų Bažnyčią ir visuomenės bei valstybės pagrindą“. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kvietė dar kartą apmąstyti Šiluvos deklaraciją ir svarstė tema „Ką galėtų mums šiandien reikšti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje?“
Praėjusį šeštadienį vyko mokymai Vilniaus arkivyskupijos parapijų, rektoratų, bendruomenių bei organizacijų sinodinio kelio koordinatoriams. Į kvietimą susitikti atsiliepė daugiau nei 80 paskirtų koordinatorių; mokymus vedė arkivyskupijos sinodinės komandos nariai ir pastoracinių centrų darbuotojai. Susitikimo pradžioje Šv. Teresės bažnyčioje aukotoms Mišioms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jis taip pat drąsino „Domus Mariae“ salėje susirinkusius koordinatorius drauge eiti sinodiniu keliu.
Kauno arkivyskupijos dvasininkai trečiadienį rinkosi į paskutinę šių metų konferenciją. Buvo ne tik aptartos sielovados ir sinodinio kelio aktualijos: pirmą kartą kunigų konferencijoje dvasininkai pakviesti ir patys čia pat, grupelėse, pasidalyti savo mintimis, reakcijomis apie sinodinį įsiklausymą ir kalbėjimąsi.
Kasmėnesinis Telšių vyskupijos dvasininkų formacijos susirinkimas įvyko gruodžio 17 d. Nemažai Telšių vyskupijos parapijų jau pradėjo sinodinio kelio procesą, yra parengta 250 moderatorių. Kunigai pasidalijo įžvalgomis apie sinodinio kelio pradžią, pasidžiaugė žmonių aktyvumu, noru dalytis, kalbėtis, analizuoti sinodinius klausimus ir temas.
„Saleziečių žinių“ trečiajame numeryje rašoma apie prasidėjusią Sinodo kelionę. Interviu su kardinolu Luis Antonio Tagle susiejamos neseniai pasibaigusių Šv. Juozapo metų ir prasidėjusio Sinodo temos.
Praėjusį „Džiaugsmo sekmadienį“ Kauno arkivyskupijoje švęsta savanorių padėkos diena. Jono Pauliaus II piligrimų centro telkiami jaunieji savanoriai talkina per įvairias arkivyskupijos šventes, ypač didžiuosius atlaidus Šiluvoje, patarnauja arkikatedroje, rengia jaunimą Sutvirtinimui.
Kauno Jono Pauliaus II piligrimų centras praneša apie naują darbuotojų komandą Šiluvos piligrimų centre: Šiluvos Piligrimų centro vadove išrinkta Silvija Čižaitė-Rudokienė.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas „Dienoraštyje “ Aušra Čebatoriūtė pasakoja apie ketvirtą mėnesį gyvuojančią iniciatyvą šeštadieniais švęsti Mišias prieglobsčio prašytojų stovyklose. Praėjusį šeštadienį Pabradės stovykloje Mišios aukotos jau šešioliktą kartą. Apie tai mintimis dalijasi kardinolas Audrys Juozas Bačkis, VA Caritas direktorė ses. Jolita Matulaitytė MVS ir joanitas brolis Elijas Butkus CSJ. Kardinolas pabrėžia, kad Mišios pradėtos aukoti pačių prieglobsčio rašytojų iniciatyva, patys migrantai pasiskirsto skaityti skaitinius, repetuoja giesmes. Pažymėtina, kad didžioji dauguma Pabradėje gyvenančių prieglobsčio prašytojų yra musulmonai, tačiau jie pagarbiai elgiasi katalikų liturgijos atžvilgiu.
„Naujojo židinio – Aidų“ Nr. 7 skelbiamas istorikės Reginos Laukaitytės straipsnis „Didžiausia migracijos į Lietuvą krizė: duoneliautojų antplūdis pokariu“. Pati tema provokuoja skaitytoją lyginti anuometinės pokario suirutės padarinius su šių dienų reiškiniais. Autorė jau pirmaisiais sakiniais konstatuoja: „Šiandienė migrantų krizė, šiaip ar taip, nė iš tolo neprilygsta 1944– 1947 m. įvykiams, kai į Lietuvą kai kuriais laikotarpiais kasdien atvykdavo bent po tūkstantį žmonių“. Tarp istorinių šaltinių nuorodų autorė cituoja kun. Jono Žvinio atsiminimuose pažymimą pagirtiną krikščionišką lietuvių požiūrį į svetimtaučius elgetas.
Trečiadienį Vilniuje Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčioje aukotos Mišios už Lietuvos kalėjimų sistemą ir nusikaltimų paliestus žmones.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje Simono Bendžiaus straipsnyje pasakojama apie iniciatyvą parengti garsios „Palaiminimo“ giesmės lietuvišką įrašą. Iki šiol „Palaiminimo“ giesmę įvairiose šalyse įrašė daugiau nei 100 virtualių chorų. Šiuo metu prie lietuviškai rengiamo projekto prisijungė daugiau nei 30 įvairių denominacijų krikščionių bendruomenių.
