Indijos krikščionių nuolankumas agresijos akistatoje
Gerumu atsiliepti į blogį. Pakelti smurtą ir neapykantą, skelbti viltį, liudijant artimo meilę visuomenėje. Supurtyta vandalizmo aktų, tvirto tikėjimo Indijos krikščionių bendruomenė su evangeliniu nuolankumu atsiliepia į smurto bangą, palietusią ją Kalėdų metu įvairiose šalies vietose.
„Kalėdos – mūsų tikrumas, mus lydi Dievas, kuris eina su mumis. Viešpats nugalėjo ir guodžia kenčiančius, liūdinčius žmones. Kalėdos nugali blogį“, – sako indas jėzuitas Cedris Prakash, kalbėdamas apie krikščionių gyvenimą Indijoje, kuri save išdidžiai vadina „didžiausia pasaulio demokratija“, turinčia 1,3 milijardo gyventojų. Kunigas C. Prakash, daugybę metų stebintis ir pranešantis apie smurtą prieš krikščionis, sudarančius apie 2 procentus šalies gyventojų, teigia, kad pastaraisiais metais išpuolių prieš krikščionis bauginančiai daugėja visoje Indijoje.
Tarp labiausiai šokiruojančių pastarųjų dienų įvykių – induistų ekstremistų ataka Agroje, Utar Pradešo valstijoje, kurios metu vienoje krikščionių mokykloje jie degino kalėdinius atvaizdus. Tos pačios valstijos Varanasio vyskupijos maldos centre ginkluotos grupuotės nariai užpuolė krikščionis Kalėdų Mišių metu, šaukdami „mirtis misionieriams“. Asame Kalėdų naktį du ekstremistai įsiveržė į protestantų bažnyčią, liepė nutraukti pamaldas ir privertė induistus, dalyvavusius tarpreliginėje ceremonijoje, palikti maldos namus. Harianoje buvo nutrauktas Kalėdų koncertas, apkaltinus vaikų chorą, kad šie Kalėdų giesmes naudoja kaip įrankį klausytojų atvertimui į krikščionybę. Toje pačioje valstijoje antrąją Kalėdų dieną Ambalos Kristaus Atpirkėjo bažnyčioje buvo išniekinta Kristaus statula, o pati bažnyčia – nusiaubta.
Šie ir kiti išpuoliai, pasak kunigo C. Prakash, atrodo tarsi gerai surežisuoto plano dalis, kuriuo siekiama įbauginti krikščionis. Jėzuito nuomone, ši kampanija skaldo visuomenę religinių įsitikinimų požiūriu, iškeldama induistus aukščiau krikščionių ar musulmonų. Krikščionys, gyvenantys tikėjimu, besidarbuojantys vardan visuomenės gerovės, vykdantys artimo meilės darbus nepaisant tikėjimo ar kastų sistemos, kaltinami prozelitizmu, mėginimu atversti į krikščionybę. Taip nutiko ir Motinos Teresės artimo meilės misionierėms, kurioms prieš porą savaičių pateikti kaltinimai, kad jos patraukė jaunimą į krikščionybę ir taip įžeidė induistų religinius jausmus. Misionierėms nebeleidžiama vykdyti karitatyvinės veiklos.
Kurstomos baimės, kad krikščionių bendruomenė didėja, nors statistika tą paneigia. Karnatakos valstijoje nesenai priimtas įstatymas, kuris draudžia religinį atsivertimą, manoma, kad tai dar labiau padidins įtampą tarp religijų. Nepaisant šių sunkumų, Indijos krikščionys skelbia Evangeliją ir gyvena pagal ją. (DŽ/Vatican News)
