Bahreine konsekruota Arabijos Dievo Motinos katedra
Iškilmingų Mišių metu sakydamas pamokslą, kardinolas pabrėžė, kad bažnyčios statyba užtruko daug metų, dabar ji baigta, tačiau Bažnyčios kaip bendruomenės kūrimas niekada nesibaigia. „Bendruomenės nariai gali nesutarti ir pasukti skirtingomis kryptimis, tad, kaip sako šv. Petras: „kaip gyvieji akmenys statydinkitės į dvasinius namus“, sakė kardinolas, paragindamas suminkštinti širdis, klausytis Dievo žodžio, dovanoti save kaip dvasinę auką Dievui, pasirenkant Jėzaus kelią tarnauti kitiems, užsiimti karitatyvine veikla. „Ateikite pas Jėzų, tapkite gyvaisiais akmenimis, gyva bendruomene per Dievo Žodį, Eucharistiją ir gailestingumo tarnystę“, – ragino kardinolas.
Katedros statybos idėja ypač rūpinosi vyskupas Camillo Ballin, Šiaurės Arabijos apaštališkasis vikaras, kuris, deja, nesulaukė projekto įgyvendinimo ir iškeliavo pas Viešpatį praėjusių metų balandį. Katedra skirta dviem su puse milijono Bahreino, Kuveito, Kataro ir Saudo Arabijos katalikų bei migrantams, atvykusiems dirbti iš įvairių šalių. Kompleksą, kuriam priklauso ir naujoji bažnyčia, gruodžio 9 d. inauguravo karalius Hamad Bin Isa bin Saman Al Khalifa, vienas didžiųjų idėjos rėmėjų, padovanojęs 9000 kvadratinių metrų žemės. Komplekse taip pat įsikurs Šiaurės Arabijos apaštališkasis vikariatas, įkurtas 2012 m., kulto pastatai bus atviri ir kitų konfesijų krikščionims.
Katedra, kurios pirmasis akmuo padėtas 2014 m., talpina 2300 žmonių, joje yra dvi koplyčios, dvi didelės salės ir erdvės Sutaikinimo sakramentui. Struktūriškai jos forma primena palapinę, tai nuoroda į palapinę, kurioje, pasak Senojo Testamento, Mozė susitiko su savo žmonėmis, skelbia fondas „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“, kuris rėmė įvairius projekto etapus. Bažnyčios statyba simbolizuoja žingsnį į priekį Bažnyčios-valstybės santykiuose ir rodo katalikų skaičiaus didėjimą regione. Iki šiol Arabijos pusiasalyje katalikams priklausė tik 5 bažnyčios.
Bahreino katalikai labai džiaugiasi šiuo istoriniu momentu – katedros inauguracija, sakė už projektą atsakingas kunigas Saji Thomas. Jam naujoji kulto vieta – tai religinės darnos simbolis, Bahreino tolerancijos ženklas, didis taikaus sugyvenimo pavyzdys. Šiuo metu Bahreine gyvena 90 000 katalikų, kurie turėjo vieną bažnyčią sostinėje Manamoje ir mažą koplyčią periferijoje. Katalikų bendruomenę sudaro lotynų apeigų katalikai, sirai-malabarai, sirai-malankarai, maronitai, koptai.
Visame Arabijos pusiasalyje, ypač Saudo Arabijoje, viešas krikščionybės išpažinimas griežtai ribojamas, toleruojamas tik privačiuose namuose ar ambasadų teritorijose. Dėl to daugelis krikščionių iš aplinkinių šalių atvysta į Bahreiną. Naujoji bažnyčia, ypač šiais sudėtingais pandemijos laikais, yra vilties ženklas visiems Arabijos pusiasalio krikščionims.
Bahreino nacionalinė žinių agentūra pranešė, kad lapkričio pabaigoje Vatikaną aplankęs ir su popiežiumi susitikęs karaliaus Hamado bin Isa al Khalifa patarėjas užsienio reikalais Khalidas bin Ahmedas bin Mohammedas Al Khalifa įteikė Pranciškui oficialų kvietimą aplankyti Bahreino karalystę.
Pasak Bahreino žinių agentūros, Bahreino karaliaus pasiuntinys popiežiui Pranciškui perdavė linkėjimus ir pabrėžė, jog labai vertina jo pastangas palaikant religijų ir kultūrų dialogą, suprantant vienas kitą, kaip kad rodo 2019 vasario 4-ąją Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasirašytas Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje.
Bahreino karalystę, vieną iš Arabijos pusiasalio ir Persų įlankos kraštų, sudaro 33 salos, ją valdo karališkoji al Khalifa šeima. 2002 metais kraštas atsisakė emyrato santvarkos ir tapo konstitucine karalyste. Trejais metais anksčiau, 1999-aisiais, Bahreinas užmezgė diplomatinius ryšius su Šventuoju Sostu.
