Patriarcho P. Pizzaballa laiškas Kipro katalikams popiežiaus kelionės proga
Sielovadiniame laiške patriarchas kviečia Kipro, kuris patenka į Jeruzalės lotynų patriarchato jurisdikciją, tikinčiuosius gerai pasirengti popiežiaus vizitui. Šis jo laiškas paskelbtas specialiai popiežiaus apaštalinei kelionei sukurtoje interneto svetainėje, greta Kipro maronitų apeigų katalikų arkivyskupo Selimo Sfeiro laiško, kuriame nurodoma, kad į Kiprą atvyks ir Maronitų Bažnyčios patriarchas kardinolas Bechara Rai iš Libano.
Didžiausia Kipro krikščionių dalis priklauso Kipro Ortodoksų Bažnyčiai, turinčiai senas šaknis, vienai iš autokefalinių (savarankiškų) Ortodoksų Bažnyčių. Katalikų bendruomenė susideda iš lotynų apeigų ir maronitų apeigų tikinčiųjų.
Maronitų apeigų krikščionys Kipre apsigyveno VII amžiaus pabaigoje, spaudžiami arabų genčių, atsivertusių į islamą, ekspansijos ir puldinėjimų dabartinėse Sirijos ir Libano teritorijose. Vėlesniais amžiais, dėl nepalankių istorinių aplinkybių, Kipre namus rado dar kelios pabėgėlių maronitų bangos. Kipro maronitų apeigų katalikų arkivyskupijai priklauso dvylika parapijų ir apie 5–6 tūkstančius tikinčiųjų.
Lotynų apeigų parapijų yra keturios, taip pat veikia nedidelė misija šiaurinėje Kipro dalyje, 1974 metais okupuotoje Turkijos. Praėjusio amžiaus antros pusės įvykiai sukūrė sudėtingą geopolitinę situaciją, paliko ilgalaikę traumą vietos žmonėms. Kita vertus, galima pasakyti, kad tai viena iš priežasčių, dėl kurios popiežius vyksta į Kiprą, kaip ir kai kuriose kitose savo apaštalinėse kelionėse, skirtose, kaip kažkas apibūdino, „taikos diplomatijai“. Pakanka atsiminti kelionę į brutalaus pilietinio karo draskomą Centrinės Afrikos Respubliką.
Lotynų katalikų bendruomenė Kipre įsikūrė XII amžiaus pabaigoje, tai visų pirma buvo Venecijos ir kitų Italijos regionų pirkliai. XIII amžiaus pradžioje į Kiprą atvyko pranciškonai. Jie iki šiol rūpinasi trijų lotynų apeigų katalikų parapijų sielovada. Ketvirtąja parapija rūpinasi Argentinoje įsteigtos Įsikūnijusio Žodžio religinės šeimos misionieriai. Kipro lotynų katalikų skaičius kiek viršija 2000, tačiau saloje gyvena apie 8000 lotynų apeigų katalikų iš Europos Sąjungos kraštų.
Visose Kipro krikščioniškose bažnyčiose ir koplyčiose, ortodoksų ar katalikų, gausu su apaštalu Barnabu susijusių užuominų, atvaizdų ir simbolių. Jis laikomas jų dangiškuoju globėju, mat, kaip nurodoma Apaštalų darbų knygoje, pats buvo levitas iš Kipro (žr. Apd 4, 36), po dramatiškų įvykių Jeruzalėje vėl grįžęs evangelizuoti į Kiprą ir kitas regiono vietas.
Kaip savo sielovadiniame laiške Kipro tikintiesiems primena Jeruzalės lotynų patriarchas P. Pizzaballa, popiežiaus kelionės šūkis – „Raginkime vienas kitą tikėjime“ – susijęs su apaštalo Barnabo apibūdinimu Apaštalų darbuose. Apaštalas buvo vadinamas paguodos, padrąsinimo sūnumi. Šios savybės buvo ir yra svarbiausios susitikimui, svetingumui, Kipro istorijai ir dabartiniam sinodiniam keliui.
„Esame pradžiuginti ir pagerbti šios kelionės, kuri tuo pat metu virsta piligrimyste ir susitikimu. Piligrimyste apaštalo Barnabo, apaštalavusiu tarp tautų kartu Pauliumi, Kipro Bažnyčios tėvo, pėdomis. Susitikimu su Artimųjų Rytų tikrove, lemiančia Kipre ir visame Viduržemio jūros regione nuo karo bėgančių šeimų dramas, skurdą, kovas dėl galios, religinius skilimus“, – rašo patriarchas P. Pizzaballa. Pasak jo, mažoje Kipro valstybėje galima pamatyti visas puses: Artimųjų Rytų turtus, spindėjimą ir prieštaravimus bei dramas. Tuo pat metu Kipras yra langas į Vakarų pasaulį, su kuriuo visada išlaikė ryšius, tiltas, ant kurio susitiko ir susimaišė rytų ir vakarų kultūros.
Apaštalų darbuose pasakojama apie Kipro krikščionis, kurie Antiochijos metropolyje skelbė Evangeliją žydams ir graikams (žr. Apd 11, 20). Šis šviesus Evangelijos liudijimas, anot Jeruzalės lotynų patriarcho, tęsiasi iki šiol. Kipro istorija ir gyvenimas, primena jis, yra paženklintas Kryžiaus, tiesiogine ir metaforine prasme. Iki šiol Kipre saugoma Šv. Elenos dovanota Kryžiaus relikvija. Iki šiol Kipras skausmingai kenčia politinių, teritorinių, religinių padalijimų pasekmes, dalijasi migrantų sunkumais.
Patriarchas P. Pizzaballa pasidžiaugė išskirtinai gerais bendruomeniškais ir savitarpio pagalbos santykiais su Kipro Ortodoksų Bažnyčia, kurios galva arkivyskupas Chrizostomas taip pat susitiks su popiežiumi. Nors numatyta daug susitikimų, į juos fiziškai negalėsiančius atvykti patriarchas pakvietė dalyvauti nuotoliniu būdu ir malda, kad popiežiaus vizitas duotų trokštamų vaisių. Laiško pabaigoje patriarchas pasiūlė maldą, kuria prašoma Kipro globėjo ir saugotojo apaštalo Barnabo užtarimo, kad popiežiaus Pranciškaus kelionė iš tiesų taptų abipusiu padrąsinimu ir paguoda. (RK / Vatican News)
