Vaikai ir Sinodas: įsiklausyti į vaikus ir mokytis iš jų
Sinodas apie sinodalumą, įtraukiantis visą Dievo tautą, procesas, pradedamas nuo apačios, kaip norėjo popiežius Pranciškus. Kunigas Fortunato Di Noto įsivaizduoja Sinodą, kuris prasidėtų nuo apačių apačios, mini sinodinį kelią, kurio centre – dažnai ignoruojami, nuvertinami, blogiausiais atvejais patiriantys netinkamą elgesį vaikai. Kunigas siūlo įsiklausyti į vaikus, suprasti, kas jiems patinka, sužinoti jų svajones. Šį troškimą kunigas puoselėjo daug metų, tačiau vis atidėliodavo, pirmenybę teikdamas kovai prieš pedofiliją, tam prieš trisdešimt metų įkūrė ir asociaciją „Meter“. Dabar sinodalumo temai skirtas Sinodas, kartu su kvietimu išgirsti visus, atgaivino kunigo Di Noto troškimą sukurti erdvę dialogui ir akistatai su vaikais ir dėl vaikų. Savo parapijoje Avoloje jis idėją įgyvendino sukurdamas trijų etapų projektą, struktūruotą pagal vaikų ir paauglių poreikius. Dabar kunigas nori pasidalyti šia idėja su kitais, nes mano, kad toks būdas ypač reikalingas suaugusiems.
Kaip kilo ši idėja? Tai svajonė, gimusi daugiau nei prieš dešimt metų. Bažnyčioje vaikai padeda peržiūrėti suaugusiųjų elgesį, galios supratimą. Vaikas parodo pačią Bažnyčią, Jėzaus meilę... Dievas tapo vaiku... Įgyvendinti šią idėją padėjo ir kitos aplinkybės – Italijos vyskupų konferencijos gairės, kviečiančios rengti iniciatyvas mažiausiems, kad jie nebūtų išstumti iš sinodinio proceso, taip pat Sinodo logotipas, kur Dievo tautą simbolizuojančių žmonių priešakyje stovi vaikas. Tad kunigas pagalvojo, kad tai tinkamas metas įtraukti mažiausius, vaikus, paauglius į šį Sinodą ir suteikti tam konkrečią sielovadinę formą. Buvo sakančių, kad vaikai yra Viešpaties mylimiausi, tačiau Bažnyčiai vadovauja suaugusieji, jiems kunigas atsako, jog vaikai mato ir pasako daugiau, nei suaugę, suteikia naujų impulsų, padeda atrasti naujus kelius, tad kodėl jų neišklausyti? Kunigas siūlo klausimyną, pritaikytą vaikams, tą jis jau padarė savo parapijoje. Klausimyne yra keturi klausimai – kas yra Sinodas, ko man trūksta, kas nepatinka Bažnyčioje, kuriai priklausau, ką galiu pasakyti savo vyskupui? Gražu galvoti, kad vaikai gali kalbėtis su bendruomenės vadovu. Klausytis vaikų – tai paklusti Evangelijai. Tiesą sakant, Bažnyčia turi daugybę šventųjų, gerbiamų palaimintųjų vaikų, sako kunigas Fortunato. Jis parengė tris etapus, kad vaikai galėtų aktyviai dalyvauti parapijos taryboje, įtraukia įvairias vaikų amžiaus grupes, nes visi turi ką pasakyti.
Pasak kunigo Di Noto, pirmojoje fazėje vienas pagrindinių akcentų turėtų būti įsiklausymas į sužeistus vaikus, patyrusius išnaudojimą, suprasti, kodėl tais atvejais Bažnyčia buvo ne motina, o piktoji pamotė ir jos vaikai buvo nuskriausti. Nuo įsiklausymo reikia pradėti naujus kelius, kurie teiktų stiprybės ir padėtų gydyti, užtikrintų, kad ateityje tai nepasikartotų. Bažnyčia turi tapti saugiais, rūpestingais namais, kur nei vienas neatstumiamas. Todėl turime apie tai kalbėti, sako kunigas Di Noto, ir su vaikais apie tai reikia kalbėtis jų kalba, mokyti juos, kad yra gėris, bet egzistuoja ir blogis, pedagogiškai kalbėti apie sudėtingas situacijas. Kunigo įkurta asociacija trisdešimt metų padeda vaikams, kuria tyrimų agentūras, ugdymo programas. Kunigas ragina asociacijoje dirbančius ugdytojus kalbėti apie Evangeliją, bet ir mokyti vaikus atkreipti dėmesį į tam tikras skausmingas situacijas, kad jie mokėtų apsiginti ir išsiugdytų atskaitos taškus bei pasitikėjimą.
(DŽ/Vatican News)
