Trys Eucharistinio kongreso Budapešte parodos
„Mano liudytojai“ primena 1938 metų gegužės 25–29 dienomis Budapešte vykusį Eucharistinį kongresą, 34-ąją jo laidą. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, įvairūs rašytiniai dokumentai, netgi galima išgirsti originalių garso įrašų.
„Veido šviesa“ parodą sudaro apie 250 įstabių įkonų, sukurtų ir priklausančių Vengrijos graikų apeigų katalikų Bažnyčiai, ketvirtai pagal dydį Vengrijos krikščioniškai bendruomenei. Ir ji kartu švenčia Eucharistinį kongresą. Graikų apeigų katalikų bendruomenės Katalikų Bažnyčią, kurioje vyrauja lotynų apeigos, praturtino rytų krikščionybei būdingu dvasingumu, įskaitant įkonų, kurių vaidmuo toli pranoksta paprastą atvaizdavimą, tapybą. Nesunku atsekti parodos pavadinimo „Veido šviesa“ aliuziją į Viešpaties žodžius „Aš esu pasaulio šviesa“. Šviesos teologija ir liturgija itin svarbi rytų tradicijoje. Vengrijos graikų apeigų katalikai, susitelkę Karpatų regione, 17–19 amžiais išvystė savo atskirą stilių, atspindintį jų bendruomenės gyvenimo aplinkybes, pokyčius, santykius su kitomis bendruomenėmis. Kai kuriomis savaitės dienomis galima išgirsti graikų katalikų vyrų chorą, atliekanti tiek liturginius, tiek liaudies kūrinius.
„Tūkstantis meilės veidų“ ekspozicijos pagrindinis rengėjas yra Vengrijos „Caritas“ organizacija, kuri šiemet mini 90-ąsias įsteigimo metines. Parodoje galima pamatyti įvairius istorinius Vengrijos „Caritas“ etapus ir išgirsti esminę žinią – krikščioniška meilė yra konkreti ir veikli.
Trijų parodų atidarymo renginyje kardinolas Peter Erdo, Budapešto arkivyskupas, nurodė, kad jų temos giliai ir organiškai susijusios tarpusavyje: istoriškai skirtingi, bet priklausantys vienai bendruomenei maitinamės ta pačia Eucharistija, kad konkrečiai išgyventume, liudytume ir perduotume Dievo meilę kitiems. (RK / Vatican News)
