Popiežiaus atstovas dalyvavo Rytų Asirų patriarcho ingrese
Galima priminti, kad būtent Ninevės lygumos kaimuose ir miesteliuose buvo didžiausia krikščionių bendruomenių koncentracija iki dramatiško 2014 metų birželio mėnesio, kai beveik visi krikščionys per parą ar dvi turėjo palikti savo namus, bėgdami nuo ISIS islamistinės teroristinės organizacijos kovotojų, daugiausia į Irako Kurdistano regioną ir jo sostinę Erbilį. ISIS taip pat užėmė prie Ninevės lygumos prisišliejusį antrą pagal dydį Irako miestą Mosulą, turėjusį daugiau nei pusantro milijono gyventojų. Iš pagrindinės Mosulo mečetės ISIS lyderis paskelbė apie steigiamą islamišką kalifatą, kuris esą remsis teisinga ir nesuteršta islamo tradicija. Taip buvo pavadinta ekstremistinė islamo tradicijos interpretacija, kuri atgaivino ir teisino, regis, jau į praeitį nugrimzdusius barbariškus reiškinius: viešas egzekucijas aikštėse ir lavonų demonstravimą, religinių ir etninių mažumų valymus ir masines žudynes, prekybą turguje karo grobiu tapusiomis mergaitėmis ir moterimis. 2017 metais Bagdado valdžia, remiama sąjungininkų, pagaliau atsiėmė Mosulą iš ISIS. Palengva krikščionys – ta sąlyginai nedidelė dalis, kuri neemigravo iš Irako ar neapsisprendė likti Kurdistane – pradėjo grįžti į savo namus ir bažnyčias Ninevės lygumoje bei pačiame Mosulo mieste.
Pirmieji vaizdai, kuriuos jie pamatė, buvo labai liūdni: 29 Mosulo bažnyčios, tarnavusios įvairioms krikščioniškoms Bažnyčioms, buvo išniekintos, suvarpytos kulkomis, kai kurios tyčia susprogdintos ir sulygintos su žeme, tarp jų ir 1400 metų senumo pranašo Elijo vienuolyno sienos, dar kitos bažnyčios buvo paverstos pagalbinėmis patalpomis arba mečetėmis, kaip kad Mosulo sirų katalikų bažnyčia, dedikuota šv. Efraimui. Su tarptautinių krikščionių ir kitų organizacijų pagalba prasidėjo lėtas atstatymo darbas.
Kardinolas K. Kochas rugsėjo 12 dieną aukojo šv. Mišias Mosulo lotynų apeigų katalikų Laikrodžio Dievo Motinos bažnyčioje, kurią savo istorinio vizito metu, 2021 kovo 7-ąją, aplankė ir popiežius Pranciškus. Kardinolas K. Kochas priminė popiežiaus maldą už karo Irake metu žuvusius žmones.
Kardinolas taip pat aplankė Mosulo Hosh al-Bieaa („Bažnyčios aikštę“), kuri taip vadinama dėl to, kad ją supa įvairių krikščioniškų bendruomenių bažnyčios: chaldėjų apeigų katalikų, sirų apeigų katalikų, sirų ortodoksų ir armėnų. Sekmadienio popietę kardinolas K. Kochas išvyko į Ninevės lygumą ir aplankė sirų ortodoksų vienuolyną, dedikuotą sirų šventajam Matui Eremitui. Šio vienuolyno ištakos siekia net IV amžių. Pavakare svečias iš Vatikano, kurį lydėjo apaštalinis nuncijus ir Mosulo chaldėjų arkivyskupas, atsidūrė Erbilyje, dalyvavo pamaldose Erbilio chaldėjų apeigų katedroje, aplankė Erbilio chaldėjų apeigų katalikų arkivyskupijai priklausančius Maryamana ligoninę ir Erbilio katalikų universitetą.
Pastarasis buvo atidarytas pripažinus, kad Erbilis visam laikui taps didelės dalies krikščionių iš Mosulo ir Ninevės lygumų namais, norint suteikti realią alternatyvą emigracijai, padėti krikščionių jaunuoliams įgyti išsilavinimą ir profesijas, matyti prasmingą ateitį pačiame Irake.
Net ir politinei situacijai pasikeitus, daug krikščionių pabėgėlių nebenori grįžti į savo buvusius namus: vieni dėl to, kad jau spėjo suleisti šaknis, atrasti darbo naujoje vietoje. Kiti negali grįžti ten, kur gyveno dėl patirtų traumų, dėl skaudžių atsiminimų. Ne vienas prisimena, kad ir buvę kaimynai musulmonai dėl ideologinių motyvų ar tiesiog materialios naudos tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjo prie ISIS veiksmų ir ekstremistinės programos. Reikia daug laiko, kol žaizdos bus užgydytos. Kita vertus, Erbilio katalikų universitetas priima ne vien krikščionis, jo studijų programos skirtos ir visos bendruomenės gėriui, krašto atstatymui po karo. Šiuo metu universitete veikia devyni departamentai: ekonomikos, inžinerijos, architektūros, kompiuterijos, informacinių technologijų, tarptautinių santykių, finansų ir buhalterijos, rytų studijų, anglų kalbos.
Pirmadienį Erbilio Šv. Jono Krikštytojo katedroje vykusioje Rytų Asirų patriarcho tarnystės pradžios iškilmėje, kuri buvo pagrindinis vizito motyvas, kardinolas K. Kochas perskaitė popiežiaus Pranciškaus perduotą žinią. „Tegul Visagalis Dievas suteikia Jūsų Šventenybei gausių dvasinių dovanų, kad būtumėte tikras savo tautos ganytojas ir nenuilstantis taikos bei brolybės kūrėjas, tarnaujantis bendrajam gėriui“, – sakoma popiežiaus pasiųstoje sveikinimo žinioje. Pranciškus taip pat linki, kad „Katalikų Bažnyčios ir Rytų Asirų Bažnyčios dar labiau suartėtų ne tik broliško bendradarbiavimo dvasia, bet ir gilinant teologinį dialogą, kuris padės mums augti bendrystėje ir liudyti pasauliui išganingą Evangelijos tiesą.“ (JM / RK / Vatican News)
