Kryžiaus išaukštinimo šventė Jeruzalėje

„Čia, priešais Jėzaus kryžių, užsimezga ryšys tarp dangaus ir žemės, tarp Dievo, kuris gelbsti, ir žmogaus, kuriam reikia išganymo“, – sakė homilijoje brolis Dobromiras Jaszalas. „Čia, ant Kalvarijos kalvos, ir visur kitur pasaulyje, kur tik žmonės žvelgia į Kryžių, pirmiausia mato tik iškalbingą Nukryžiuotojo tylą. Būtent jo tyla visada teikė paguodą kenčiantiems, viltį tiems, kurie matė, kaip griūva pasaulis, meilę tiems, kurie jautėsi visų apleisti, kelrodį pasiklydusiems, stiprybę gundomiesiems, pasitikėjimo kibirkštį abejojantiems, palydėjimą mirties valandą.“

Šventosios Žemės kustodijos vikaras kalbėjo apie būtinybę nelikti abejingiems šios Jėzaus tylos akivaizdoje, bet stengtis stiprinti savo tikėjimą ir krikščionišką gyvenimą. Tam būtina pripažinti Jėzų, viešpataujantį nuo Kryžiaus, mūsų Karaliumi. Pripažinti Nukryžiuotąjį savo Karaliumi reiškia tapti jo mokiniu, keisti savo gyvenimą ir kiekvieną dieną stengtis gyventi pagal Mokytojo žodžius“, – sakė brolis. „Turime eiti su juo, leisti, kad jis mums vadovautų. Turime atnaujinti savo vidų ir išorinį elgesį, peržiūrėti savo santykius su artimu ir pasauliu.“ (JM / costodia.org / Vatican News)