Paieška

Vatican News
Saint-Laurent-sur-Sevre miestelio bažnyčia Saint-Laurent-sur-Sevre miestelio bažnyčia 

Prancūzijoje atsisveikinta su t. Olivier Maire

Kodėl tėvai monfortiečiai priėmė žmogų su atmestu prieglobsčio prašymu, teisiamą už bažnyčios padegimą, vėliau nužudžiusį vieną iš jų? „Priimti vargšus, trapius, atstumtus, liudyti, jog nesame užsidarę, esame atviri kitiems, kitų prašymams, vargšų prašymams. Toks buvo Olivier liudijimas, Evangelijos liudijimas“, – atsakė t. Paulin Ramanandraibe.

Ir jis priklauso Marijos draugijos, vadinamos tėvais monfortiečiais, bendruomenei, gyvenančiai Saint-Laurent-sur-Sèvre miestelyje, Prancūzijos vakaruose, rugpjūčio 9 dienos ryte sukrėstai tragiškos žinios: vienas iš bendruomenės globojamų asmenų nužudė t. Olivier Maire, 61 metų amžiaus bendruomenės provincijos vyresnįjį. Jis žuvo nuo 40 metų amžiaus vyro, vardu Emmanuel Abayisenga, vėliau pasidavusio policijai, rankos. Ruandoje gimęs vyras laukė teismo už 2020 liepos mėnesio tyčinį Nanto katedros padegimą ir teismo pavedimu turėjo gyventi jį priglobti sutikusių tėvų monfortiečių namuose. Prancūzų spauda pranešė, kad vyras kurį laiką buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, tačiau, anot t. Paulin Ramanandraibe pastabų katalikiškam prancūzų katalikų televizijos kanalui KTO, jų bendruomenė vadovaujasi principu, jog asmens orumas turi būti pripažįstamas nepriklausomai nuo jo praeities, kad jis yra vertas priėmimo ir meilės. Be to, vasaros pradžioje atvykęs į bendruomenę ruandietis elgėsi ramiai ir neagresyviai. Žinia, kad jis įvykdė žmogžudystę, visus šokiravo.

„Kai krikščioniškai mylima, kai pasirenkama mylėti, sutinkama už tai sumokėti ir gyvybės kainą. Olivier yra artimo meilės kankinys“, – pridūrė t. Paulin Ramanandraibe, šv. Liudviko Marijos Grinjono de Monforo bazilikos, esančios tame pat Saint-Laurent-sur-Sèvre miestelyje, rektorius. Šioje bazilikoje, kurioje ilsisi ir šventasis tėvų monfortiečių kongregacijos steigėjas, kurio vardą ji pavadinta, rugpjūčio 13 dienos, penktadienio, popietę buvo atsisveikinta su t. Olivier Maire.

Dėl pandeminės situacijos bazilika galėjo priimti palyginti nedaug žmonių – visų pirma velionio artimuosius, tėvų monfortiečių bendruomenės narius, garbės svečius, atstovaujančius krašto Bažnyčiai ir valstybei, solidariai atvykusius šių liūdnų įvykių proga. Tačiau gedulingos pamaldos transliuotos katalikiškos televizijos KTO kanale ir socialinių tinklų paskyrose. 

Liusono vyskupijos, kuriai priklauso Saint-Laurent-sur-Sèvre miestelis, vyskupas François Jacolin paprašė visas parapijas penktadienio vidudienį gedulingai skambinti varpais. Beje, rugpjūčio 11 jis pats Liusono katedroje vadovavo maldai už velionį.

Rugpjūčio 13 dienos gedulingose pamaldose trumputę homiliją pasakė senas t. monfortietis Robert Chapotte, kuris buvo t. Olivier Maire patarėjas tvarkant bendruomenės reikalus.

„Tą pačią dieną, atėjus vakarui, Jėzus tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“, – citavo evangelisto Morkaus pasakojimą pamokslininkas. „Ana pusė“ – Petrui, patyrusiam žvejui, tai galėjo būti eilinė patirtis, dar vienas persikėlimas laiveliu, bet ta diena nebuvo tokia, kaip kitos. Kilo neregėta audra, kuri labai jį išgąsdino, mokiniai puolė žadinti Jėzų: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Sudrausminęs audrą Jėzus atsakė – „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“

T. Olivier, anot pamokslininko, per savo misionieriaus gyvenimą ne kartą per audringus vandenis plaukė į „aną pusę“, į nežinomybę, naujas Velykas, bijodamas, bet ir pasitikėdamas – misijose Ugandoje ar Haityje. Rugpjūčio 9-ąją jis buvo pakviestas dar kartą persikelti į kitą krantą.

Šiandien jam šis krantas – tai Jėzuje iš Nazareto apreikštos Dievo Išminties naujas atskleidimas, tai taika, viltis ir meilė. Šią Išmintį jis atskleidė dėl savęs, bet kaip tėvas monfortietis norėjo jai pašvęsti gyvenimą ir perduoti kitiems. „Ačiū, Olivier“, – artimo meilės kankiniui dėkojo jo ilgametis bendražygis t. Chapotte. (RK / Vatican News)

2021 rugpjūčio 13, 16:00