Paieška

Vatican News
Apaštališkasis nuncijus arkivysk. Petaris A. Rajičius Žemaičių Kalvarijoje Apaštališkasis nuncijus arkivysk. Petaris A. Rajičius Žemaičių Kalvarijoje  

Didžioji Kalvarija. Nuncijus Lietuvoje: mūsų vardai bus įrašyti dangaus kronikoje

Šiemet „Didžiojoje Kalvarijoje“ – sekmadienį, liepos 4-ąją, visą dieną melstasi už šeimas ir tuos, kurie rengiasi šeimos gyvenimui. Maldose ir mišiose – pagrindinėms vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivysk. Petaris A. Rajičius – prisiminti šeimų centrai, jų savanoriai, lektoriai ir visi, prisidedantys prie šeimos instituto puoselėjimo ir ugdymo.

„Didžioji Kalvarija“ yra bene svarbiausia atlaidų diena nuo 1649 metų. Anuomet, sekmadienį po liepos 2 dienos, į to meto Žemaičių Kalvarijos bažnyčią iškilmingai buvo įnešta Šv. Kryžiaus relikvija. Ji savo dydžiu yra didžiausia Kryžiaus relikvija ne tik Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijo regione ir buvusios LDK teritorijoje. Būtent todėl šis sekmadienis Didžiųjų atlaidų metu yra vadinamas „Didžiąja Kalvarija“ ir yra pagrindinė dvylika dienų trunkančių iškilmių diena, praneša iš Telšių vyskupijos kan. Andriejus Sabaliauskas.

Didžiosios Kalvarijos pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir gausiai susirinkusiems tikintiesiems pamokslą sakė apaštališkasis nuncijus Lietuvoje  arkivyskupas Petar Antun Rajič. Mišias koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, nunciatūros sekretorius mons. dr. Christopher Thomas Washington, asmeninis nuncijaus sekretorius kun. Donatas Liutika, Klaipėdos dekanato dekanas kun. Rolandas Karpavičius, Telšių vyskupijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, nemažas būrys kitų kunigų.

Šventųjų Mišių metu ir Kalnų giesmes po jų giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos didysis sumos choras, vadovaujamas vargonininko Mindaugo Gudžiūno, jiems pritarė taip pat iš Klaipėdos atvykęs pučiamųjų kvartetas.

Šventųjų Mišių pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi ir visus pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius, kviesdamas šiais Šeimų ir Šventojo Juozapo – šeimų globėjo – metais, ypač šią „Didžiąją Kalvarijos dieną, taip pat nuolat melstis už šeimas bei besirengiančius krikščioniškam šeimos gyvenimui.

Pamokslo metu apaštališkasis nuncijus dalijosi savo įžvalgomis apie lietuvių tikėjimo išmėginimą sovietmečiu, kai tikintieji buvo persekiojami, niekinami, menkinami ir apie tai, kaip ta patirtis yra puikiai atspindėta ano laiko pogrindžio sąlygomis leistame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Arkivyskupas savotiškai sulygino šią Kroniką su Evangelijomis, kurios yra Jėzaus gyvenimo Kronika. Ta Kronika mus moko teisingo gyvenimo, ji parodo, kaip Jėzus buvo atstumtas savo žmonių ir kaip galiausiai turėjo kentėti ir mirti ant kryžiaus. Pamokslininkas išryškino faktą, jog Evangelijos žinia kalba apie prisikėlimo faktą ir apie tai, kad Jėzus Kristus gyvena amžinai Tėvo dešinėje ir mus užtaria. Buvo prisiminta tiesa, jog Lietuvoje mėgstama maldingumo praktika – Kryžiaus kelio pamaldumas. Žemaičių Kalvarijos Didieji atlaidai, anot apaštališkojo nuncijaus, metinė piligrimystė. „Mes noriai sekame pasiaukojančios, atsakingos ir ištikimos Jėzaus meilės pavyzdžiu vardan Bažnyčios, šeimos ir tėvynės gėrio. Gyvendami kilnų, sąžiningą ir malonės pripildytą gyvenimą iki pabaigos, mes taip pat tapsime Jo draugais ir liudytojais. Ir jei išliksime ištikimi, mes pradžiugsime, nepaisant visų kryžių ir kentėjimų, nes mūsų vardai bus įrašyti dangaus kronikoje“ – baigdamas pamokslą sakė apaštališkasis nuncijus.

Po šv. Mišių ir vyskupų suteikto palaiminimo dvi procesijos patraukė apmąstyti Kristaus Kančios ir jo nueito Kryžiaus kelio prasmės ir esmės – viena didelė grupė, vadovaujama Telšių vyskupijos ganytojo Algirdo Jurevičiaus keliavo lankydami lauko koplyčias, o antroji tikinčiųjų grupė, kuriai vadovavo apaštališkasis nuncijus Lietuvoje, meldėsi Kryžiaus kelio stotis apmąstydama bazilikos viduje. Tiek vienoje, tiek kitoje procesijoje buvo nešamos šventojo Kryžiaus, ant kurio kentėjo ir mirė Kristus, dalelės – relikvijos, kurių bazilikoje saugomos dvi. Lauko procesijoje, kaip įprasta po pagrindinių šv. Mišių, buvo nešama didžioji šv. Kryžiaus relikvija, o viduje – mažoji. Jomis abejomis kiekvienoje stotyje buvo laiminami tikintieji. Tokios kelionės – tiek lauke, tiek bazilikos viduje – vyksta kiekvieną dieną po pagrindinių dienos šv. Mišių per visus Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kurie dar net neįpusėjo ir laukia atvykstančių piligrimų. Didžiosios Kalvarijos dieną atstovavo Klaipėdos dekanato kunigai bei tikintieji. Apaštališkojo nuncijaus vadovautos šv. Mišios buvo tiesiogiai transliuojamos per LRT (komentarus transliacijos metu pateikė kan. Vygintas Gudeliūnas) ir Marijos radiją. Vatikano radijui kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas 

2021 liepos 05, 12:19