Paieška

Vatican News
Tarpreliginis susitikimas Libane Tarpreliginis susitikimas Libane 

Libano Bažnyčių lyderių susitikimo centre - dėmesys politinės, ekonominės, pėbėgėlių krizės klausimams

Neramūs pastarųjų metų Libano įvykiai leidžia nuspėti kai kuriuos neatidėliotinus klausimus, kurie bus keliami.

Libane gyvuojančių Bažnyčių patriarchai, bendruomenių vadovai Romoje liepos 1 d. dalyvaus maldos susitikime, kurį Vatikane sušaukė popiežius Pranciškus. Į intensyvią dienos programą įtraukti keli dalyvių susitikimai ir diskusijos. Neramūs pastarųjų metų Libano įvykiai leidžia nuspėti kai kuriuos neatidėliotinus klausimus, kurie bus keliami susitikimo metu.

Politinis paralyžius ir ekonominė krizė

Nuo praėjusio rugpjūčio Libanas likęs be vyriausybės. Po sprogimų 2020 m. rugpjūčio 4 d. Beiruto uoste atsistatydinus ministrui pirmininkui Hassanui Diabui, politinių partijų ir įvairių lyderių veto sutrukdė įgaliotajam ministrui pirmininkui Saadui Hariri, sunitų „Ateities“ partijos lyderiui, sudaryti naują vykdomąją valdžią.

Politinį paralyžių lydi socialinė ir ekonominė krizė, kurią dar labiau apsunkina pandemija. Pastarosiomis savaitėmis valiutos nuvertėjimas pasiekė viršūnę. Kai kurie analitikai politinę–ekonominę krizę vertina kaip Libano nepartinio valdymo modelio žlugimą, kuris garantavo taiką po žiaurių pilietinio karo metų. Libano politinė „formulė“ numato vienodą krikščionių ir musulmonų dalyvavimą Parlamento, vyriausybės ir institucijų valdyme. Prezidentu renkamas krikščionis maronitas. Libano politinėje arenoje daugelį metų dominavę priešingi blokai padalijo ir krikščionių partijas. 2020 m. rugpjūčio viduryje, mėgindamas rasti naujų būdų išsaugoti Libano tapatumą, Libano maronitų patriarchas Raï „Memorandume Libanui“ pasiūlė iškilmingai ir oficialiai patvirtinti „Libano neutralumą“, kad tauta išvengtų susidūrimų tarp geopolitinių blokų, nuo kurių kenčia Artimieji Rytai. Maronitų patriarchas pastaraisiais mėnesiais ne kartą prašė patvirtinti pasiūlymą dėl Libano neutralumo per Tarptautinę Libano asamblėją, kurią globotų JT. Kitų Libane veikiančių Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių patriarchai, vadovai iki šiol oficialios savo nuomonės dėl kardinolo Raï pasiūlymo nepateikė.

Sirijos pabėgėlių klausimas. Konfliktas, daugelį metų draskęs kaimyninę Siriją, paskatino daugiau kaip 1,2 milijono Sirijos pabėgėlių ieškoti prieglobsčio Libane. Reiškinys, kuris, pasak įvairių analitikų, prisideda prie trapios Libano institucinės struktūros destabilizavimo, kurios tikslas – užtikrinti įvairių religinių bendruomenių sambūvį. Patriarchas Raï taip pat ne kartą pabrėžė būtinybę rasti būdų, kaip palengvinti Sirijos pabėgėlių grįžimą į savo šalį, užkirsti kelią daugybei emigrantų iš Sirijos Libane tapti pagrindine mase, kurstančia religinius susirėmimus šalyje. Dauguma Sirijos pabėgėlių nori likti Libane, šį jų siekį palaiko ir tarptautinė bendruomenė, tvirtindama, kad Sirijos pabėgėliai negali būti repatrijuoti, „nes Sirijoje neužtikrinamas saugumas, tad pirmiausia reikia rasti politinį sprendimą“. Pasak patriarcho Rai, tai primena traumuojantį scenarijų, kurį Libanas išgyveno atvykus pabėgėliams iš Palestinos: jie daugiau nei septyniasdešimt metų laukė politinio sprendimo, kurio niekada nebebus.  Buvo kalbama apie dviejų valstybių sprendimą, tačiau dabar tai tapo neįmanoma, nes ir Palestina suskaidyta Izraelio naujakurių gyvenviečių.

 „COVID-19“ pandemija Libane taip pat paaštrino krikščioniškų mokyklų, kurios istoriškai buvo krikščionių centras, krizę. Ekonominė daugelio katalikiškų mokyklų būklė pablogėjo dar 2017 m. vasarą, tuometinei vyriausybei nustačius naujus „darbo užmokesčio tinklelius“ viešojo sektoriaus darbuotojams, įskaitant ir mokyklų sektorių. Nuo tada padėtis tapo sudėtinga, ypač mokykloms, veikiančioms mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, dabar ją apsunkina koronaviruso pandemija. (DŽ/Vatican News)

 

2021 birželio 30, 14:02