Paieška

Vatican News
Popiežius šv. Jonas Paulius II Ukrainoje 2001 m. Popiežius šv. Jonas Paulius II Ukrainoje 2001 m. 

Istorinis popiežiaus vizitas Ukrainoje: apeigų skirtingumo ir kankinių palaima

Prieš dvidešimt metų įvyko istorinis popiežiaus šv. Jono Pauliaus II vizitas Ukrainoje. „Apkabinu jus visus, brangūs ukrainiečiai, visus – nuo Donecko iki Lvovo, nuo Charkovo iki Odesos ir Simferopolio“, – 2001 m . birželio 23 dieną Kijevo oro uoste pasakė popiežius šv. Jonas Paulius II.

Popiežius šv. Jonas Paulius II prašė malda jį palydėti kelionėje, kad įgyvendintų nuo seno su didele viltimi širdyje nešiojamą troškimą. „Mano tikslas – sustiprinti mūsų brolių ir seserų, priklausančių katalikiškai bendruomenei, tikėjimą, paskatinti ekumeninę veiklą ir klusnumą Kristaus žodžiui: „Tegu visi bus viena!““, – pasakė popiežius, istorinę kelionę pavedęs Mergelės Marijos globai.

Pirmojoje Ukrainoje pasakytoje kalboje 2001 m. birželio 23 d. popiežius šv. Jonas Paulius II sveikino visus ukrainiečius, atkreipdamas dėmesį, kad šis jo sveikinimas apima visų konfesijų, ne vien katalikų, tikinčiuosius. Kreipdamasis į žmones Kijevo oro uoste, kur jį sutiko tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Jonas Paulius II sakė:

„Atvykstu pas jus, brangūs Ukrainos gyventojai, kaip jūsų kilnios tautos bičiulis. Atvykstu kaip tikėjimo brolis, trokštantis apkabinti krikščionis, kurie pakėlė žiauriausius persekiojimus ir išsaugojo ištikimybę Kristui. Kupinas meilės atvykstu pareikšti pagarbos ir bičiulystės visiems šios žemės vaikams, visiems ukrainiečiams. Sveikinu tave, Ukraina, drąsi ir ištverminga ištikimybės liudytoja, daug iškentėjusi dėl savo laisvės ir tikėjimo.“

Dalį savo pirmosios kalbos Popiežius skyrė ir Ukrainos ortodoksams, kurių dalis nepalankiai vertino popiežiaus apsilankymą Ukrainoje. Likus vienai dienai iki popiežiaus kelionės spauda ir televizijos žinios mirgėjo nuotraukomis ir vaizdais iš Kijevo, kur Maskvai pavaldžios ortodoksų Bažnyčios dvasininkai ir tikintieji surengė protesto demonstraciją prieš popiežiaus atvykimą į Ukrainą. Protestavo daugiausiai pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonės, jaunimas žurnalistams noriai aiškino, kad negalima uždrausti žmogui, tiek daug prisidėjusiam prie komunizmo žlugimo ir prie Ukrainos nepriklausomybės atstatymo, atvykti aplankyti Ukrainos. Šv. Jonas Paulius II, kreipdamasis į Ukrainos ortodoksus, be kita ko, prašė atleisti už praeities ir dabarties klaidas ir pridūrė, jog ir katalikai atleidžia už patirtas skriaudas. Popiežius Kijeve 2001 m. birželio 23 dieną kalbėjo:

„Kaip taikos ir brolybės piligrimas tikiuosi, kad mane draugiškai priims ir tie, kurie nepriklauso Katalikų Bažnyčiai, bet yra atsivėrę dialogui ir bendradarbiavimui. Trokštu juos užtikrinti, jog atvykau be jokių prozelitizmo ketinimų, jog noriu liudyti Kristų drauge su visoms Bažnyčioms ir bendrijoms priklausančiais tikinčiaisiais, noriu paraginti visus šios kilnios žemės sūnus ir dukteris drauge žiūrėti į Kristų, kuris atidavė gyvybę vardan pasaulio išganymo. Šia dvasia sveikinu brolius vyskupus, kunigus, vienuolius bei visus tikinčiuosius ortodoksus, kurie sudaro šios šalies gyventojų daugumą. Prisimenu ilgą Romos ir Kijevo Bažnyčių santykių istoriją, kurioje buvo daug šviesių laikotarpių. Iš jų turime semtis drąsos bendradarbiauti ir siekti vienybės. Mūsų santykiuose būta liūdnų laikotarpių, kai buvome nusigręžę nuo Kristaus meilės ikonos. Dėl to šiandien, parpuolę prieš Viešpatį, išpažįstame kaltes. Prašome atleidimo už praeities ir dabarties klaidas ir kartu atleidžiame už mūsų patirtas skriaudas. Visa širdimi trokštame, kad praeities klaidos nekenktų ateičiai. Esame pašaukti būti Kristaus liudytojais. Turime jį liudyti visi išvien.“

Popiežius birželio 26 ir 27 dienomis Ukrainoje paskelbė 30 naujų Katalikų Bažnyčios palaimintųjų, įskaitant 27 ukrainiečius kankinius, – vyskupus, kunigus, vienuoles ir vieną pasaulietį. Jie pasitiko savo kankinystę kalėjimuose ir konclageriuose, visi  mirė nuo persekiotojų, nekentusių tikėjimo. Be 27 kankinių palaimintaisiais buvo paskelbti trys tikėjimo išpažinėjai, du kurių priklausė lotynų, o vienas graikų katalikų apeigų bendruomenėms.

Ypač negailestingi komunistų vykdyti graikų apeigų katalikų persekiojimai Ukrainoje prasidėjo 1944 metais, po Garbingojo Dievo tarno metropolito Andriejaus Šeptyckio mirties. Ukrainiečiai vyskupai, kartu su naujuoju metropolitu, Dievo tarnu kardinolu Josifu Slypij, buvo suimti ir nuteisti. Nuo tada Ukrainos graikų katalikų Bažnyčia tapo tylos Bažnyčia. Popiežius Pijus XII savo 1945 metais paskelbtoje enciklikoje „Orientales omnes Ecclesias“ užsiminė, kad su dideliu skausmu patyrė, jog mylimi broliai ir sūnūs Ukrainoje kenčia didelius persekiojimus dėl savo ištikimybės Apaštalų Sostui.

27 palaimintieji kankiniai tėra tik maža dalelė tų tūkstančių Ukrainos tikinčiųjų, kurie drąsiai ir oriai ištvėrė kankinimus, kalėjimus ir mirė, nes priklausė Katalikų Bažnyčiai. Jie yra malonės ir stiprybės laidas Visuotinei Bažnyčiai, nuolatinė palaima visiems krikščionims, nes niekada aktualumo nepraranda Tertuliono žodžiai: „Sanguis martyrum, semen christianorum“ – „Kankinių kraujas – krikščionių sėkla“. (SAK / Vatican News)

2021 birželio 25, 14:07