Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (gegužės 23 d.)
Penktadienio vakare vyko programa jaunimui, buvo švenčiamos Mišios, vyko šlovinimo vakaras buvo galima stebėti protmūšio „Ugninis protas“ finalą. Šeštadienio programa buvo skirta šeimoms. Kryžiaus kelyje šeimų laukė savanoriai, jie buvo parengę užduotis vaikams. Šeštadienio vyko ir Sekminių vigilijos maldos vakaras. Sekmadienį, pagrindinę iškilmių dieną, Mišias pievoje šalia bažnyčios aukojo arkivyskupas Gintaras Grušas. Iškilmė transliuota taip pat visuomeninio transliuotojo kanalais.
Ypatinga Sekminių šventimo tradicija gyvuoja ir kitose vyskupijose be parapijose: apeinamos Kalvarijų stotys Vepriuose, švenčiami atlaidai Vilkaviškio vyskupijos Kryžių šventovėje, daugelyje Šventajai Dvasiai dedikuotų bažnyčių.
Sekminių sekmadienį iškilminga Eucharistija Kauno arkikatedroje minėta kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ konsekravimo vyskupu 30 metų sukaktis. Prieš 25 metus jis buvo paskirtas Kauno arkivyskupu.
Biblistas kunigas Algirdas Akelaitis youtube 72.lt kanalu ištvermingai vedė bendrakeleivių būrį į Velykų laiką atbaigiančią Sekminių iškilmę, komentuodamas liturginius skaitinius iš Apaštalų darbų knygos.
Švenčiant Bažnyčios gimtadienį susimąstyti apie ateitį kviečia Saulenos Žiugždaitės neseniai parengtas tekstas „Bernardinai.lt dienraštyje „Rytojaus Bažnyčia – gebanti gydyti vienatvę“. Apie Bažnyčioje vykstančią epochinę kaitą, paženklintą aštria ideologijų konfrontacija autorė rašo džiaugdamasi, kad Bažnyčios socialinis mokymas krikščionybę pateikia kaip „trečiąjį kelią“, nesitapatinantį nė su viena iš konkuruojančių laikmečio srovių.
Opus Dei prelatūra praneša apie šeštadienį Romos Šv. Eugenijaus bazilikoje vykusią kunigystės šventimų iškilmę. Tarp 27 įšventintų Opus Dei prelatūros kunigų yra taip pat lietuvis Vytautas Jonas Saladis.
Šventosios Šeimos kongregacijos sesuo Fausta Palaimaitė SF rūpinasi nepilnamečių nuteistųjų sielovada. Feisbuko juostoje ji džiaugiasi praėjusią savaitę pataisos įstaigoje vykusia švente: Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas aukojo Mišias ir suteikė Sutvirtinimo sakramentą šešiems jaunuoliams, kurie ilgai ruošėsi šiai dienai, rimtai ir pagarbiai dalyvavo liturgijoje.
Portale 15 min paskelbtas pokalbis su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu apie visuomeninėje įtampą keliančias iniciatyvas pavadinimu: „Partnerystės įstatymas pila žibalo į ugnį“. Straipsnyje ganytojas taip pat nepritaria bandymams švelninti alkoholio prieinamumo ribojimus ir planams dekriminalizuoti lengvųjų narkotikų platinimą.
Šią savaitę per žiniasklaidos kanalus ir socialinius tinklus dalytasi atgarsiais ir komentarais po Šeimų gynimo maršo ir renginio Vingio parke. Žmonės skirtingai regėjo, girdėjo, vertino ir komentavo tą patį renginį; skyrėsi ir krikščioniškųjų portalų bei leidinių redaktorių požiūriai. Džiugino bandymai suprasti kitaip manančius – tarsi Sekminių dovana Babelio bokšto nesusikalbėjimo sumaištyje.
„Bernardinai.lt“ redaktorius Simonas Bendžius, pats išreiškęs nepritarimą maršo idėjai, ypač jo organizatorių požiūriui, pakvietė pasikalbėti „Šeimos gynimo marše“ dalyvavusius sutuoktinius Liną ir Gailių Raškinius. Jų įsitikinimu, vykstant ideologiniam karui nelieka daug laisvė rinktis sąjungininkus. Jie pabrėžia, kad pačiame renginyje nebuvo niekinimų, įžeidinėjimų ar raginimų smurtauti,– tai būtų buvę jiems nepriimtina. Jų nuomone, krikščionys savo buvimu gali padėti išlaikyti pagarbų žmonių bendravimą.
Portale „Laikmetis.lt“ pateikiama daugiau šeimos gynimo iniciatyvoms palankių komentarų. Sociologė dr. Eglė Laumenskaitė savo komentare svarsto apie pastoracinę Bažnyčios nuostatą: „Kai pamatėme daugelio žmonių palaikymą, didžiule kolona vykstančiųjų sveikinimus nuo tiltų ir pakelėje, pačių maršo dalyvių veidus ir pasisakymus, santarvės ir ramaus tvirtumo liudijimą Vingio parke bei tam renginiui talkinusius policininkus, iškyla ir kitas klausimas. Partijos jį spręs savaip, bet kaip ateityje reaguoti Bažnyčiai? Ar gilus tikėjimas ir sutaikinantis vaidmuo, kurį Sąjūdžio pradžioje aiškiai išsakė kardinolas Vincentas Sladkevičius, tegali pasireikšti vien malda?“ – klausė autorė.
Tame pačiame portale kun. Sigitas Jurkštas savo apsisprendimą dalyvauti marše grindė šv. Tomo Akviniečio žodžiais: „kreipk dėmesį ne į tą, kas kalba, bet į tai, ką kalba“.
Laikraštyje „XXI amžius“ plačiai nušviečiamas Šeimos gynimo maršas, Vingio parke vykęs mitingas, jo metu sakytos kalbos. Tarp kitų skelbiamas kun. Roberto Grigo šiame renginyje sakytos kalbos tekstas. Beje, šią kalbą feisbuko paskyroje savo bičiuliams rekomenduoja ir kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Pasirodė trečiasis „Naujojo židinio-Aidų“ numeris. Trisdešimtmetį mininčio žurnalo redakcijai nuo balandžio vadovauja istorikas Antanas Terleckas – jis jau šeštasis šiame leidinyje einantis. vyriausiojo redaktoriaus pareigas. „Bernardinai.lt“ skelbtame interviu jis dalijasi mintimis apie žurnalo kryptį: tęsti ugdomąją misiją supažindinant skaitytojus su klasikiniais, pamatiniais tekstais, taip pat kreipti žvilgsnį į aktualijas padedant užčiuopti svarbius dalykus informacijos gausybėje. Pokalbyje aptariama kultūrinės žiniasklaidos kūrimo prasmė ir medijose vyraujančios bėdos, kai užuot vykdžius informavimo misiją imamasi „kurti žinias“, pasiduodama „emociniam registrui“. Redaktorius sako norintis padėti surasti skaitytojui ramybę: „Židinio“ skaitymas reikalauja tylos ir ramybės“.
Trečiame „Naujojo židinio-Aidų“ numeryje žymaus teologo Hanso Küngo atminimui skirtame tekste Vytautas Ališauskas apibendrindamas pažymi šiai epochai būdingą pasikeitusį teologijos statusą visuomenėje: buvusios svarbiu kultūros dėmeniu teologijos vietą viešajame diskurse užėmė kultūrinių karų pamfletai.
Kun. Valdemar Širvinski šv. Jono Pauliaus II gimtadienio proga parengė publikaciją „Bernardinai.lt“ dienraštyje apie gilų šio šventojo popiežiaus maldos gyvenimą „Jono Pauliaus II malda“.
Jolanta Klietkutė OFS „Bernardinai.lt“ dienrašyje primena nepraradusias aktualumo tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos OFM mintis. Pasak jos, koronaviruso pandemijos metu Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metai yra stiprus vilties ženklas šių dienų pasauliui.
Kastantas Lukėnas
